Originalumas neteko prasmės*

elementai

Man patinka menininkai, apie kuriuos sakoma: nuolat save išranda naujai. Tai menininkai, kurie neieško savo stiliaus, o radę – jo nesilaiko. Tam, kad taip atsitiktų, manau, būtina pamatyti, koks pasirodei paskutiniame savo kūrinyje. Reikia laiko atstumo.

Užbaigiu romaną ne tada, kai jį atiduodu spaustuvei, o daug vėliau. Po publikacijos mane ima persekioti personažai ir jų išsakytos idėjos. Skaitau kitų žmonių knygas ir atrandu paaiškinimus tiems reiškiniams, kuriuos aprašiau pati. Sakau, kad tai yra romano atsikabinimo laikotarpis, kurį geriau išgyventi, nepuolant kurti naujo.

Dar sakau: jei sugalvojai ką nors nepaprastai originalaus ir negirdėto ar nematyto, pagūglink – ir būtinai atrasi, kad kažkas tavo idėją jau įgyvendino. Dažnai sau ar kitiems tai kartoju, bet kaskart pati nustembu, radusi tikrų įrodymų, kad tai tiesa. Tai maloni nuostaba!

Štai prieš kelias dienas viename didžiausių Melburno knygynų aplankiau kūrybiškojo rašymo skyrių (taip, visuose australiškuose knygynuose toks yra) ir – oplia!

gramatika

Neatmesčiau tikimybės, kad esu mačiusi šią anglišką knygą prieš keletą metų. Ji išleista 2011 m. Galbūt pamačiau ir pamiršau, o mano pasąmonė dėl viso pikto įsidėmėjo. Ir kai atėjo laikas kurti savo knygos viršelį, pirmosios idėjos, kurias su dizainere vartėme buvo būtent tokios.

Na, juk tai nuosekli minčių eiga, kai taip pagalvoji. Pavadinau savo knygą „Laisvojo rašymo elementai“, nes norėjau sąsajų su elementoriumi, pradmenimis, gramatika. Jeigu taip, tai logiška norėti liniuoto sąsiuvinio brūkšnelių. Taip pat akivaizdu, kad rašymas susijęs su rašalu, o ant sąsiuvinio dažnai taškomasi (mes irgi išbandėme tyškalus, keletą eskizų padarėme su jais, bet vaizdelis atrodė pernelyg kriminalinis).

Renkantis spalvas atsižvelgi į tai, kad rašalas dažniausiai mėlynas. O prie mėlynos gražiausiai dera apelsininė (mūsiškė – mandarininė).

Mano pirmasis šrifto parinkimas pavadinimui irgi buvo toks tep-lep užkeverzotinis (tokių nemokamų pilnas internetas). Bet paskui nusipirkau mielesnį, mokslą ir žaidimą apjungiantį šriftą, kuris kažkodėl vadinasi „Epilepsja“ (autorius – lenkas).

Pieštukų fotografuoti ir dėlioti nebandėm, bet tokia mintis irgi buvo šovusi.

Visgi dviejų viršelių keliai šiek tiek išsiskyrė. Mes turėjome piešinį su išprotėjusia autore, o Craigo Shriveso niekas kol kas turbūt nenupiešė.

Na, ir mūsų knygos nugarėlėje galite rasti „dizaino triumfą“ – barkodą, išlendantį iš spausdinimo mašinėlės. Idėja kilo tuomet, kai pasidalinau pastebėjimu, jog lietuviškų knygų dizaineris laiko garbės reikalu padaryti ką nors super duper originalaus su barkodu.

Darydamos šitą labai juokėmės.

 

* „Originalumas seniai neteko prasmės. Tik plagiarizmas prasmingas.“ – „Dioniso barzda“

Reklama

1 atsakymas į “Originalumas neteko prasmės*