Katė atėjo tyliai

Katė atėjo

Štai ir sulaukiau siuntinio iš Lietuvos – penkios „Katės” atėjo. Tik penkios į du kilogramus tilpo. Vadinasi, viena sveria apie keturis šimtus gramų. Tiesą sakant, siuntinys atėjo jau antradienį. Nieko čia nerašiau, nes atsitokėti norėjau. Sunku nusakyti jausmus.

Iš vienos pusės, lyg ir tikėjausi kažko labai stipraus, bet didelio sukrėtimo nepajutau. Aišku, dėžutė buvo atplėšta tučtuojau. Knyga pačiupinėta, apvartyta, atsiversta ir paskaityta keliose vietose. Labiausiai rūpėjo, ar viskas gerai, ar viršelio spalvos geros ir pavadinimas įskaitomas. Norėjau, kad būtų šviesu ir šiltas žodis katė. Atrodo, tai pavyko padaryti. Gal ir neprisvilo šis blynas. Sunku vertinti tai, ką pats darei. Tiksliau, nurodinėjai kitiems, kaip viską daryti…

Labai džiaugiuosi tokiais mažučiais dalykais, kaip Jovaro tiltų užrašas (mano ranka) tituliniame puslapyje. Daug vargo dėl jo buvo. Ieškojom kokios nors emblemos, tačiau galiausiai apsistojom ties paprasčiausiu dalyku – rankraščiu. Dar vienas „laimėjimas”, kurio jei niekas ir nepastebės, bet galbūt pajus, dėmesys detalei – puslapių ir dalių numeracija „senoviniais” skaičiukais. Man tai žiauriai gražu.

Didžiausia baimė susijusi visai ne su pačia knyga, o su atvirukais, kurį ras kiekvienas pirkėjas ar knygos gavėjas. Mat nusiuntus knygos maketą spaustuvei, paaiškėjo, kad dovanai galime pasigaminti knygos skirtukų. Paprašėm mikliosios rankelės Miglės, kad nupieštų keturis piešinėlius „Grafomanijos” tema, ir pagaminom keturių rūšių atvirukus, kuriuos bet kuria tvarka sukaišiojo į knygas spaustuvininkai. Vienas iš atvirukų nupieštas pagal mano mėgstamą Ernesto Hemingway’aus posakį apie tai, kad pirmasis romano eskizas yra šūdų krūvelė, kurią tereikia iškakoti… Labai smagus piešinėlis, tačiau būtų nesmagu, jei „nepagautų kampo” bibliotekų darbuotojai, kuriems knyga buvo nusiųsta dovanų…

Mes, grafomanai, tai kapstomės ir kapstomės po savo šūdų krūveles – toks mūsų darbas. Taigi, mieli bibliotekų darbuotojai, nesupykit, radę tokį atviruką (ar bet kurį iš ciklo „Grafomanija”), neįsižeiskit ir neišmeskit jo, o perduokit kokiam vietos rašinėtojui – atviruko svarbiausia žinia yra šio tinklaraščio adresas!

Šiandien į rankas padovanojau knygą su autografu savo pirmajai pagalbininkei, skaitytojai bandytojai, kuri nepaliko manęs bėdoje iki pat galo, – Gražinai Pranauskianei.

Paštu jau išsiųstos atsidėkojimo knygos kitoms skaitytojoms bandytojoms ir pagalbininkėms. Linai Girčytei ypatingai dėkoju už kritiką dėl mažų vaikų elgesio. Evelinai Daciūtei ačiū už tai, kad paprotino, jog žvėrių gyvenimai skaitytojus domina daug mažiau, negu žmonių gyvenimai. Jurgai Tumasonytei širdingai ačiū už griežtą pastabą, jog romano eskizas „veža” tik iki pusės. Janinai Riškutei noriu nelikti skolinga už ilgą ir išsamų pasakojimą apie tai, kas knygoje galėtų būti parašyta geriau, iš ko supratau, kad viską reikia dar kartą perrašyti. Linai Neverbickienei ačiū už pastabią akį ir surastas siaubingas korektūros klaidas. Agnei Puzauskaitei dėkoju už daug vertingų patarimų leidybos klausimais ir tai, kad tikėjo, jog manuskriptas vertas atsidurti tarp viršelių. Dėkoju Eglei Jurkūnaitei, kuri ir padėjo sukurti tuos viršelius. Ačiū pačiai geriausiai redaktorei Neringai Mikalauskienei, su kuria norėtųsi dirbti ir dirbti!

Kaip aš džiaugiuosi, kad pradėjau ir baigiau rašyti šią knygą, jau vien dėl to, kad procese turėjau dingstį susipažinti ir pabendrauti su jumis! Norėčiau visoms jums ką nors parašyti knygoje, tačiau šiandien ranka nepasieks… Tad linkiu naujų, malonių atradimų, jei skaitysite knygą dar kartą.

Huge thanks to Liliana Braumberger, who saved the cover last minute!

Taip pat norėčiau atsidėkoti knyga tiems, kurie nepatingės rasti „Katę” kuriame nors knygyne ir nufotografuoti ją rankose, lentynoje, vitrinoje ar ant stalelio (ar kur ji ten bebūtų). Atsiųskite man nuotrauką (e-adresu jovarotiltai gmail.com) ir savo adresą, kuriuo siųsti knygą. 

Adresai knygynų, kuriuose turėtų būti „Katė” yra Jovaro tiltų puslapyje (nuoroda). Kai jau nebeturėsiu knygų dovanojimui arba keisis užduotis, pranešiu šiame įraše. (Turbūt suprantate, kodėl tokia užduotis – labai norėčiau užeiti į kurį knygyną pati, tačiau esu ne Lietuvoje.)

Taip pat mielai padovanosiu knygą, jei pageidaujate rašyti apie ją recenziją. Susisiekite, jeigu ką.

Na, o dabar taip norėtųsi visiškai atsijungti nuo interneto, kad nežinočiau, kaip skaitytojai randa, skaito ir kritikuoja knygą. Išties darykite tai drąsiai, žinodami, kad aš neskaitysiu jūsų atsiliepimų, diskusijų ar ginčų. Manau, knyga yra gyvas, autonimiškas organizmas, ir ji yra skirta gyventi su skaitytojais, tarp skaitytojų. Būsiu su jumis – ir labai arti būsiu – per ją!

Papildymas 2013-05-08:

Ačiū Urtei ir Pauliui, kurie gaus po „Katę”, nes pirmieji ją užpelengavo knygyne ir atsiuntė nuotraukas! Man atrodo, kad jie abu fotografavo toje pačioje vietoje, Vilniuje, „Vagos” knygyne netoli Katedros ir „Coffee Inn”. Jei teisingai suprantu, kavinė yra pačiame knygyne, kuris vadinasi „Draugystė”. Tegyvuoja draugystė! Laukiam daugiau įrodymų, kad knyga jau knygynuose. Labai smagu matyti prekių išdėstymą :)

Pauliaus nuotrauka:

Pauliaus nuotrauka

Urtės nuotrauka:

Urtės nuotrauka

Papildymas 2013-05-13:

Ačiū Vaivai, kuri rado „Katę” Vilniaus Ozo prekybos centre. (Nepaminėjo knygyno pavadinimo, bet turbūt „Vaga”?) „Katė” jau turbūt nutūpė visuose knygynuose, su kuriais susiję mūsų platintojai. Man pranešė, kad matė ją Vilniaus Panoramoje, Pegaso knygyne, Pilies gatvės knygyne, o taip pat Rotušės „Vagoje”. (Kol kas nė vieno pranešimo iš kitų miestų.) Visur knyga padėta šalia naujienų – dvi savaitės garbės! Po to lįs į retai lankomą lentyną, šalia kitų lietuvių autorių knygų… Akcija vyksta toliau! Fotografuokite, siųskite ir gausite nemokamą „Katę”, kurios, parsinešus namo, nereikės maitinti – pati savimi pasirūpins ;)

Vaivos nuotrauka:

Vaiva rado Oze

Papildymas 2013-05-14: Dvi Linos nuotraukos, darytos telefonu, perfotografuotos… iš kompiuterio ekrano? Vilnius, Rotušės ir Pilies gatvės knygynai, priklausantys „Vagos” tinklui. Jei kitose nuotraukose juntamas knygos artumas (rodos, tai galėtų būti nufotografuota knygyne už kampo), tai šiose juntamas atstumas – Lietuva tikrai toli nuo Australijos. Kosmosas! (Kieno ten basa pėda šalia „Katės”? Ar tik ne Šlepiko Marytės? :))

rotušės vaga pilies vaga

Dar įmetu čia ir nuotrauką knygos, kuri kažkam atėjo paštu, nes buvo nupirkta internetu. Labai karštas fonas, negaliu susilaikyti, nors nuotraukos autorė į mūsų akcijos prizą ir nepretenduoja…

Katė pirkta internetu

Papildymas 2013-05-15: Ačiū Rūtai, radusiai „Katę” Kauno centriniame knygyne, Laisvės alėjoje. Beje, romanas spausdintas Kauno spaustuvėje Indigo… Šilti jausmai! (O nuotraukoje matau, kad mano knygą apgulė šventieji…)

Kate, kurios reikejo

Papildymas 2013-05-16: Dėkoju Rasai, nupaveikslavusiai knygą „Versmės” knygyne (Vilniuje, netoli Rotušės). Ten jau buvo apsilankius ir Lina (viena Nokia fotografija – iš ten). Knygų pardavėjai greit gali imti piktintis, kad knygų niekas neperka – tik fotografuoja… Bet kad mes dar net dešimties knygų neišdalinome! Viso šiai dienai išdovanotos aštuonios knygos (dvi iš jų – pareiškusiems susidomėjimą recenzentams). Akcija tęsiasi!

Nuotrauka1143

Papildymas 2013-07-02: Ačiū Nomedai, radusiai knygą Kauno knygyne „Humanitas”. Akcija prarado pagreitį, nes šis įrašas vis labiau grimzta į archyvą. Tačiau jeigu vis dėlto netyčia aptikote knygą kur nors, galbūt keistoje vietoje, ir norite gauti ją dovanų – nufotografuokite ir atsiųskite. Ypač laukiu laiškų iš kitų, mažesnių Lietuvos miestų…

kaunas Nomedos-1

jovarotiltai-baneris-2

Advertisements

Komentarai uždrausti.