Hermanno brolija

Rašydami pirmiausia siekite tiesos, o ne grožio, tada jis atsiras savaime.

Poetas turi mylėti ne publiką, o žmoniją, kurios geriausia dalis neskaito jo raštų ir kuriai jų vis dėlto reikia.

Kai poetas iškyla viešumon ir net tampa įžymybe, santykį tarp jo ir pasaulio tesudaro beveik vien tik nesusipratimai.

Nobelio premija tau ant galvos gali nukristi taip pat šauniai, kaip ir stogo čerpė; pastarasis atvejis pasitaiko netgi dažniau.*

Poetas yra tai, kuo leidžiama tik būti, bet ne tapti.

Noras nutapyti savo portretą panašus į savo gyvenimo filosofijos išdėstymą ar į anekdoto pasakojimą.

Kai tikro poetinio kūrinio autoriaus klausia: „Ar nevertėjo tau pasirinkti kitos medžiagos?“ – tai tas pat, jei gydytojas pacientui, sergančiam plaučių uždegimu, norėtų pasakyti: „Ak, būtumėt verčiau nusprendęs susirgti sloga!“

Netrūksta autorių, kurių nusivylimas mūsų laiku ir chaoso baimė yra tikri. Bet trūksta tokių, kuriems pakanka tikėjimo ir meilės patiems išsilaikyti virš chaoso.

Literatas privalo tikėti šviesa, jis privalo apie ją žinoti iš nenuginčijamo patyrimo ir kiek įmanoma dažniau ir plačiau jai atsiverti, tačiau jis neturi savęs laikyti šviesos skleidėju ar net pačia šviesa, kitaip langelis užsidarys, ir šviesa, kuri anaiptol nėra nukreipta į mus, sklis jau kitais keliais.

Kad ir kokia technika būtų atliktas tikras kūrinys, juo galiausiai ieškoma harmonijos, ir tebūnie jos ieškoma tik tarp to, ką išgyveno poetas, ir jo panaudotų išraiškos priemonių. Kur ši harmonija nugali, ir virš eskizų bei pastabų užgimsta darbas, poetinis kūrinys, kuriuo iš tiesų pamatytas ir paaiškintas gyvenimo fragmentas, ten mes šypsomės ir dėkingi linksime, mažai beklausiame apie techniką bei laikiną apdarą ir džiaugiamės, kad pasaulyje atsirado šiek tiek daugiau gėrio.

Net ir prasčiausių eilėraščių rašymas džiugina labiau negu gražiausių skaitymas.

Bohema pavojingesnė visiems jauniems žmonėms, kurių talentas stipresnis už charakterį, tik ne tiems, kurie apdovanoti vidutinišku skoniu ir siela. Nors šiandien bohema yra viliojanti, bet tai – atsilikusi ir viduje nebeįmanoma tapusi pasiklydusio meniškumo apraiška, ir kas joje įklimpsta, tas nėra genijus ar revoliucionierius, o paprasčiausias vargšelis, kuris nėra pakankamai protingas ir stiprus, kad suformuotų savą, vertingą gyvenimą.

Cirko artistai pranašesni už menininkus tuo, kad jie būtinai turi ką nors mokėti, kitaip nusisuka sprandą.

Iš Hermanno Hesse „Skaitymai minutėms“

________________

*parašyta 1946 m., kai H. Hesse gavo Nobelio premiją.

STRANDBEEST

Reklama

4 atsakymai į “Hermanno brolija

  1. Kvaili kliedesiai, Sandra. Nesusimąstai prieš retransliuodama?

  2. Tai ne kliedesiai. Ačiū intelektualių sodų darbininkei – bitutei Sandrai. Gaunu šiuos jos tekstus ir jie mne įkvepia rašyti.Tik nesileiskit paveikiama vartotojų ideologijai – sėdėti namie, nieko neveikti ir viską kritikuoti.