Lapų krūvos pamoka

„Ponas, nusipirkęs dienraštį ir pasikišęs jį po pažastim, įlipa į tramvajų. Po pusvalandžio išlipa su tuo pačiu dienraščiu po ta pačia pažastim. Bet tai jau ne tas pats dienraštis – dabar tai krūva spausdintų lapų, kuriuos tas ponas palieka ant suolo parke.

Vos likusi viena ant suolo, krūva spausdintų lapų vėl virsta dienraščiu, kol kažkoks vaikinas jį pamato, paskaito ir palieka vėl virtusį krūva spausdintų lapų.

Vos likusi viena ant suolo, krūva spausdintų lapų vėl virsta dienraščiu, kol jį randa kokia nors senutė, perskaito ir vėl paverčia krūva spausdintų lapų. Paskui nešasi juos namo ir pakeliui įvynioja į juos pusę kilogramo runkelių – tam laikraščiai ir skirti po tokių jaudinančių metamorfozių“.

J. Cortazar „Dienraštis kasdien“

Tekstas virsta Tekstu nuo tos akimirkos, kai atsiduria Skaitytojo rankose.

Tekstas prieš mūsų akis išbūna kelias minutes ar valandas. Jo paliktas įspūdis, nuotrupa, žodis – ilgai. Ir tuo atveju, jei nebeatsimename, iš kur konkrečiai kažkokia citata galvoje skamba.

„Kiekvienas skaitymas perrašo tekstą“. J. L. Borges

Straipsnį dovanoja:
Miglė Simanavičiūtė
Reklama

4 atsakymai į “Lapų krūvos pamoka