Literatjūrininkai

Kartais mane apima panika: kada perskaitysiu tai, ką parsitempiau į namus? Knygos kaip gyvos – įsisiūlo pačios, apsigyvena, vaikšto iš vietos į vietą, išsirenka jaukų kampą ir ilgam užmiega, kartais pasislepia, kai kada išeina iš namų arba kas nors jas pagrobia ir negrąžina.

Prisimenu tą jausmą, kai prieš tris metus pirmą kartą įžengiau į Melburno knygyną „Readings“. Nedidelis knygynas, bet pašiurpau nuo to, kad neatpažįstu nė vieno autoriaus šiuolaikinės literatūros lentynose. Tik klasikus žinau. Prisimenu, kad pirmą kartą tik pavaikščiojau ir susikrimtusi išėjau, nieko nepirkau. Susikaupiau žygiui ir atėjau kitą kartą. Atėjau ir nėriau į nepažintą literatjūrą.

Dabar skaitinėju amerikiečio sudėtą novelių rinkinį „Best European Fiction 2010“, kuriame, kaip jau turbūt žinote iš lietuvių spaudos, puikuojasi ir Giedros Radvilavičiūtės esė „Apie teksto trauką“ (išversta: „The Allure of the Text“). Knygos gale pasisako autoriai. Radvilavičiūtė teigia, kad literatūros negalima skirstyti nei geografiškai, nei kaip kitaip („there aren’t any geographically specific literatures“, „nors does literature fall into categories“), literatūra būna tik gera arba bloga. („Literature is good or bad.“)

Kategoriškumas ar trumparegiškumas?

Pradėjau galvoti apie antrąjį variantą. Prisiminiau gyvenimą Vilniuje, kitokius vardus ant viršelių… Kitokią būseną: kai žiūri pro langą ir manai, jog stovi pasaulio (bent jau Europos) centre… Ir viskas žiūrint pro tą langą atrodo tik balta ir juoda, gera ir bloga…

Tik užsibuvusi kitoje pasaulio pusėje, išgyvenusi kultūrinį šoką knygynuose, senknygių parduotuvėse ir bibliotekose, pajutusi kitos šalies knygų lentynos specifiką, galiu pasakyti, kad pasaulio literatūra visgi skiriasi, gali būti skirstoma ne tik į gerą ir blogą, bet ir dar kitaip. Pasaulis margas, literatūra dar margesnė. Kodėl ji tokia marga? Gi vien dėl to galėtų būti marga, kad šalys nenoriai įsileidžia į savo rinką svetimus. Dėl to amerikiečiams (ir australams) stiprų įspūdį daro europiečių novelių rinkinys: jie tiesiog neįsivaizdavo, ką perskaitys. (Bet apie šį rinkinį bus kitas straipsnis.)

Australų knygų rinkos specifika yra ta, kad anglakalbė literatjūra čia švyti visomis spalvomis. Romanistai ne tik kūrė romanus, bet ir davė išmintingus interviu, rašė publicistiką, kritinius straipsnius, neretai prozininkas kūrė ir eiles, o poetas – prozą, dramaturgiją, daug kas dalinosi meistrystės paslaptimis. Ypač smagu, kad galima rasti daug trumposios prozos – beveik kiekvienas romanistas rašo ir noveles.

„Knygų tiek daug, kad visko perskaityti neįmanoma,“ – lyg tarp kitko sako mano bičiulis, patyręs literatjūrininkas.

Neatpažįstate burtažodžio? Galbūt Lietuvos literatbaloje jis nėra toks svarbus, bet anglų kalba parašytos (ir išverstos į anglų) literatūros gausoje – būtinas. Viso jūros vandens neištyrinėsi. Ką daryti, jeigu vis tiek norisi?

Ramiai tyrinėti ne tik pagrindinius kelius, bet ir užkampius. Brėžti savo plaukimo kryptį, savo punktyrą literatjūros žemėlapyje. Tikėtis, kad gyvensi ilgai ir ligi pat mirties liksi akylas literatjūrininkas.

Rašytoja Zadie Smith prisipažino kolegas atskirianti ne iš akių (akinių), aprangos, gestų ar veido išraiškos (ko tikisi nemaža dalis pradedančiųjų grafomanų), o iš to, kad jie daug skaito.

Neseniai sužvejojau:

“Best European Fiction 2010” (short stories, edited by Aleksandr Hemon)
Peter Ackroyd “The Collection” (journalism, reviews, essays, short stories, lectures, edited by Thomas Wrigth)
Algis Budrys “Who?” (novel)
Angela Carter “Heroes & Villains” (novel)
F. Scott Fitzgerald “The Curious Case of Benjamin Button and Six Other Stories” (short stories)
David Foster Wallace “Interviews With Hideous Men” (short stories)
Eugene Ionesco “The Hermit” (novel)
Jean Genet “Querelle of Brest” (novel)
“Asimov’s Science Fiction Magazine” (short stories)
Milan Kundera “Laughable Loves” (short stories)
The Stories of Raymond Carver (short stories)
“The Paris Review interviews, vol. III”

(Belaukdama Sigito Parulskio pramoginės knygos, skaitau (antrą kartą gyvenime) Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“. Skaitosi labai kitaip…)

Advertisements

3 responses to “Literatjūrininkai

  1. Tai kad aš augau ant fantastikos… Nuo pasakų mečiaus ant fantastikos. Prisimenu Šiaulių bibliotekininkė bandė mane gydyti nuo jos latvišku realizmu, bet jai nepavyko :)

    Tarp mano laimikių yra Algis Budrys – žymus amerikiečių fantastas labai egzotišku vardu ir pavarde.

  2. Jei atvirai, tai pamaniau, jog Budrį per klaidą pagavai. Dėl lietuviškumo pavardėje. O kad dabar čia taip … fantastiškai, tai daugiau pastabų nebus :)