Murakamis džiazuoja

(…) Kai man sukako 29-eri, staiga lyg iš niekur atsirado toks jausmas, kad noriu rašyti romaną – kad galiu. Žinoma, negalėjau rašyti taip gerai, kaip Dostojevskis ar Balzakas, bet tariau sau, kad tai nesvarbu. Neprivalau tapti literatūros milžinu. Visgi neįsivaizdavau, kaip reikia rašyti romaną ir apie ką rašyti. Pagaliau visiškai neturėjau patirties, nebuvau įvaldęs jokio išbaigto stiliaus. Nežinojau, kas galėtų išmokyti mane, kaip tai padaryti, neturėjau netgi draugų, su kuriais būčiau galėjęs pasikalbėti apie literatūrą. Tuo metu galvojau tik viena: kaip būtų puiku, jei galėčiau rašyti taip, kaip grojama instrumentu.

Vaikystėje mokiausi skambinti pianinu ir galėjau skaityti natas tik tiek, kad atsirinkčiau nesudėtingą melodiją, tačiau neįvaldžiau tokios technikos, kuri būtina profesionaliam muzikui. Nors mintyse dažnai jausdavau besisukant stiprų, turtingą mano paties muzikos srautą. Svarsčiau, ar neįmanyčiau tos muzikos perkelti į rašymą. Taip pradėjau kurti savo stilių.

Pagrindinis dalykas tiek muzikoje, tiek grožinėje literatūroje, yra ritmas. Stilius turi turėti gerą, natūralų, pastovų ritmą, antraip žmonės neskaitys. Apie ritmo svarbą sužinojau iš muzikos – ir labiausiai iš džiazo. Toliau svarbi melodija, kuri literatūroje – ritmingas tinkamų žodžių išdėstymas. Jeigu kalbos ritmas tolygus ir gražus, negali norėti daugiau. Toliau dermė – žodžius praturtinantis vidinis melodingumas. Po to mano mėgstamiausia dalis: laisvoji improvizacija. Viduje atsiveria šaltinis, iš kurio liejasi pasakojimas. Reikia tik užčiuopti tą srovę. Galiausiai galbūt svarbiausias dalykas: tas pakylėjimas, kurį patiri įvykdęs darbą – baigęs „pasirodymą“ ir jausdamasis sėkmingai palietęs naują, reikšmingą dalyką. Ir jei viskas gerai, gauni pasidalinti tuo pakylėjimo jausmu su savo skaitytojais (auditorija). Tai yra nuostabi, jokiu kitu būdu nepasiekiama viršūnė.

Taigi viską, ką žinau apie rašymą, išmokau per muziką. (…)

visas “The New York Times” straipsnis “Jazz Messanger”

o čia kažkas Japonijoje ieškojo džiazo klubo, kuriame dirbo Murakamis

Advertisements

4 atsakymai į “Murakamis džiazuoja

  1. Ačiū!

    Ritmas. Taip, ir V. Woolf sakė, kad svarbiausia yra ritmas. Tik kaip jį pagauti ir išlaikyti?..