Bibliją parašė žmonės

Šią knygą komentuoja netgi tie, kurie jos nėra skaitę. Tikintieji ar ateistai – ne kiekvienas tiesiog atsiverčia ir perskaito Bibliją nuo pradžios iki galo. Juolab, kad tai ne tik keturios Evangelijos, tai – viso 46 Senojo Testamento ir 27 Naujojo Testamento knygos (knygos apimtis ne šimtai puslapių, tad vidutinio romano apimties Biblijoje, kurią randame viešbučio stalčiuje, laisvai telpa visas Naujasis Testamentas).

Kalba turi savybę ne tik perduoti informaciją, bet ir atverti duris į tai, kas yra už jos, už žodžių. Kadangi žmogus visuomet dairėsi „anapus“, spėliodamas, kas galėtų stovėti už viso šio pasaulio, kalbos suteikiamas pojūtis, kad anapusybė visgi egzistuoja, stebi, valdo, palaiko ryšį, atrodo labai tikras.

Biblija – tai bendra žydų ir krikščionių knyga. Tais laikais, kai ji buvo rašoma, žmonės praktiškai, dvasiškai, morališkai rėmėsi ja savo kasdienybėje. Rašto tiesa galėjo būti išgirsta tik per ritualą – tik dėl tam tikro elgesio. Tiesa, kuria buvo tikima, negalėjo būti suvokiama pažodiškai. Tačiau visai neseniai atsitiko būtent taip, kaip negalima. Į vieną žodį ar sakinį badydami pirštu, savo veiksmus teisina teroristai (ir kovotojai prieš terorizmą), prieštarauja evoliucijai krikščionys, žudo ir varo iš namų palestiniečius žydai…

Šimtmečiais Biblija tebuvo alegorija. Prasidėjusi nuo žodinių pasakojimų, buvo užrašyta ir daug kartų perrašinėjama, keičiama, pildoma istorijomis ir mitais. Iki XIX a. mažai kas rūpinosi, ar Senojo Testamento Pradžios knygoje yra rašoma tiesa apie tai, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Visiems buvo svarbiau ceremonijos: kur laikyti knygą, kaip ją paimti, kaip atsiversti, ar reikia bučiuoti, ar reikia skaitant daryti tam tikrus gestus, nutaisyti balsą, klūpint, stovint, sėdint priimti jos žodžius? Žydai šoko su Tora rankoje tarsi su mylimąja. Krikščionys žegnojosi, bučiavo puslapius. Bibliją skaitė vis naujos kartos ir kiekviena stengėsi perskaityti tarp eilučių. Biblija visuomet reiškė daugiau, negu žodžiai.

Biblijos kūrimo istorija ilga ir paini. Palyginti neseniai imta ieškoti jos tikrų istorinių šaknų. Yra žinoma, kad Biblija iš pradžių neturėjo vienos minties, nes kiekvienas rašytojas redagavo ją savaip ir suteikdavo raštams vis kitokių reikšmių. Tik kanonizavus juos (kiekviena iš šios Knygos kilusios religijos kryptis kanonizavo skirtingą knygų sąrašą ir skirtingu laiku), Biblijos mintis nebesikeitė. Beje, ji taip ir liko pritaikyta tiems laikams, kai įvyko kanonizacija.

Biblija suteikia vienybės, transcendencijos (anapusybės) pojūtį. Žmonės vienaip ar kitaip ieško ekstazės („išėjimo už“): jei ne bažnyčioje, tai šokyje, muzikoje, sporte, narkotikuose, sekse… Jie siekia vienybės su aukščiausiomis jėgomis, Dievu, nori grįžti į Pradžią, vėl atsidurti Rojuje. Biblija šiame tragiškame pasaulyje suteikia „shalom“ – vienybę, pilnatvę. Šventieji raštai yra kvietimas atjautai, gailestingumo šaltinis, tačiau kiek kartų netgi patys jos aiškintojai yra suklupę, per Bibliją atsitiko blogų dalykų.

Žydai ir krikščionys bandė rasti vientisumą prieštaringuose raštuose, nes intuicija jiems kalbėjo apie dieviškąją vienybę, kurios reikia ieškoti. Pačios Biblijos tyrinėjimas negali būti vertinamas kaip akademinis mokslas. Tai yra dvasinės studijos. Deja, jos tekstą iki šiol skirtingai verčia, interpretuoja, aiškina vis kitaip – kiekviena religinė pakraipa, sekta prisitaiko ją savo reikmėms.

Biblija yra kas trečio žmogaus dvasinis vadovas. Išversta į daugiau nei 2000 kalbų. JAV vien 2005 metais parduota apie 25 mln. jos kopijų.

(Pagal Karen Armstrong įžangą jos pačios knygai „Biblija. Knygos biografija“. Į lietuvių išversta jos „Trumpa mito istorija“, „Islamas: trumpa istorija“)

Reklama

4 atsakymai į “Bibliją parašė žmonės

  1. nu blogai. jei biblijos “tiesos“ iki XIX a. nebūtų svarbios (pvz. joje teigiama gyvybės atsiradimo “teorija“), tai nebūtų sudegintas Džordanas Butkus-Brunas ir kiti. O aš pats esu skaitęs ir man to pilnai pakako, jog žinočiau, kad senojo skaityti neverta, o naujasis skaudina tuo, jog tik 4 evangelijos (iš 12kos apaštalų?) buvo kanonizuotos, reiškia, įvyko grubi cenzūra. Beje, prieš kelerius metus skaičiau ŠAtėnuose, kad buvo rasta Judo evangelija, kuri TIPO ruošiama paskelbimui, bet tai gali užtrukti :) Jei paskelbs, gali įdomių dalykų atkleist. tik gal niekas neleis?

  2. Na, mokslininkai – leis jiems, ar neleis – tyrinės kaip istorinį dokumentą.
    Viskas būtų paprasčiau, jei tokių knygų skaitytojai nepamirštų, kad knygas rašo žmonės, o ne dievai ar velniai :)

  3. Oi, tas sakinys: “Iki XIX a. mažai kas rūpinosi, ar Senojo Testamento Pradžios knygoje yra rašoma tiesa apie tai, kaip Žemėje atsirado gyvybė.“ – MAŽAI kas rūpinosi, tai nereiškia, kad niekas nesirūpino. Tiesiog jų buvo mažuma, kurią dar buvo galima nutildyti. :)

    Dabar gi turime amerikonų evangelikų reiškinį ir jų kuriamą muziejų, kuriame dinozauriukai žaidžia su vaikučiais (iš tiesų žmonija su dinozaurija prasilenkė), nes Dievulis pasaulį sukūrė per septynias dienas. Visą, su visais žvėreliais. Ir Žemei tik apie 6 tūkst. metukų dar…. Įvykus kažkokiai idiotiškai klaidai (?) žmonės užsimanė alegorijoje įskaityti užšifruotus faktus!