Nepadorus redagavimas

Taisyti tai, ką parašei, t.y. redaguoti kūrinį pačiam, nėra lengva vien jau dėl emocinių priežasčių. Rašant viskas atrodė tiksliai į tašką: nei pridėsi, nei atimsi. Jeigu skaitydamas per daug išgyveni, dar nesi atvėsęs – nepakelsi rankos nė prieš vieną žodį.

Tačiau kažkaip reikia mokytis rašyti geriau, ar ne? Pirmasis eskizas neprivalo būti tobulas. Juk išėmus ką nors, pridėjus ką nors, sukeitus vietomis, tekstas taps lengvesnis, geriau suprantamas.

Kiek žinau, lietuviai nepratę antrą kartą grįžti prie kūrinio – tai ne tik rašyme, tai yra visur. Man tai nesuvokiamas toks įkvėpimo, kūrybos aukštinimas, sudievinimas. Kviečiu pasiryžti ir sudarkyti savo kūrybinės aistros vaisių.

Pradžiai tiktų pratimas iš Džono Vorvaldo (John Vorwald) knygos “How to Write a Short Story“.

PRATIMAS: Ištaisykite svetimą tekstą.

Raskite kieno nors kūrinį (apsakymą, novelę), kuris jums nepatinka, ir pertaisykite jį taip, kad patiktų. Keiskite formą, kažką išmeskite, kažką pridėkite, kad galiausiai galėtumėt pavadinti jį savu.

Nors emociškai tai daryti bus nesunku – juk visi tokie gudrūs patarti, kas negerai – bet praktiškai tai nėra lengvas uždavinys. (Vieną įkvepiantį kūrinį jau žinau. Einu, pamiklinsiu protą.)

Reklama

4 atsakymai į “Nepadorus redagavimas

  1. Ačiū už gerą patarimą, bet kartais tikrai nemanau kad verta taisyti praeitį, geriau kurti kažką naujo ir geroesnio nei seno

  2. Praeities tikrai neištaisysi… Bet praeityje prastai parašytą kūrinį galima perrašyti naujai. Ir – jei praeitis ko nors pamokė – jis bus geresnis nei senas. Jis bus tas pats, bet kitas.

  3. Visada kabinėjuos prie svetimų kūrinių, mintyse juos taisau ir perkuriu… Nes savųjų klaidų taisymas sugadina visą nuotaiką…

  4. Aha, panašiai vieš. transp. priemonėse galima mintyse perkūrinėti kokios nors nelabai skoningos moteriškės makiažą ;)

    Jau turėjau malonumą, darkydama vienos autorės apsakymą. Lengva nebuvo. Darbo visai nemažai, nors pasirinkau trumputį. Visa istorija susidėliojo kitaip, bet visai įdomiai. Gaila, kad kūrinys ne mano – vis tiek nemažai jame liko originalo :)))

    Gavosi juokingai.

    Ar bandėt rašyti pratimą? Kokie įspūdžiai?