Per seklūs nupigintai gelmei…

Perfrazavau Gintarės Adomaitytės sakinį: „Mes per seklūs į nupigintą gelmę nerti.“ Tarp nupigintų knygų gali rasti tikrai gerų, tik kartais tuštybė trukdo pirkti per mažai kainuojančias, per plonas, per lengvas, pernelyg pilkais viršeliais ar panašiai… Adomaitytė, kaip ir aš kadaise, ne ten, kur galima būtų tikėtis, rado Elfrydės Jelinek (Elfriede Jelinek) „Pianistę“.

Įdomesnės už meilės romanus man yra moterys, romanus slepiančios.
Kišančios į tolimiausią kertę savo aistrą – skaityti apie aistrą.
Viename mažame mieste moteris nekantraudama laukia, kol jos vyras išvyks į komandiruotę. Ji laiminga ne tik todėl, kad vyras turi darbą, uždarbį. Ir dėl to, kad vyras turi tokį – keliauninko – darbą.
Ji lekia į knygyną ir perka knygą. Godžiai skaito. Tada neša į biblioteką dovanoti. Sąlyga viena: kad nebūtų įrašo apie jos dovaną, kad neliktų nė menkiausio liudijimo apie nuolatinę labdarą. Kad tik jos vyras – kaip ir visi vyrai, ne iš knygų, o iš meilės romanų besišaipantis – nesužinotų.
To miestelio biblioteka savaip turtingiausia visame rajone, o gal – ką žinai – ir apskrityje, Lietuvoje. Išskirtinė.
– Nė vienoje mūsų bibliotekoje tiek meilės romanų nėra, – pasakojo man to rajono bibliotekininkės.
Nėra kitos tokios dovanų karalienės, dosniai žeriančios skaitalą daržuose pavargusia ranka.
Miestelio moterys laukia, kada vyras keliauninkas išvažiuos, dairosi į kelią grįžtančio.
Grįžo? Grįžo.
Bibliotekoje jų – visų moterų – laukia dar viena naujutėlaitė knyga, dar kelios valandos užmaršties ir – jei bibliotekos skaitytoja baigusi aukštąjį humanitarinį – lašas sarmatos.
– Ai, čia šiaip sau, atstos šokoladą, – giriasi humanitarės.
Melagės.
Meilės romanas šaukiasi šokolado.
Kaip kavos puodelis prašo cigaretės.
Kaip šlageriui šypsosi alaus bokalas, o ABBA dainų ar ko nors panašaus, melodingo, iš aukso ir stiklo sulydyto, virkauja vyno taurė. Grebenščikovo ar Vysockio trokšta vyriška degtinė. Žvakides atneša Haydnas, žvakes užžiebia Vivaldi, Haydnas jas ir užpūs.
Sostinės ponia, dirbanti su knygomis, vadovėlius skleidžianti ir platinanti, kartą per metus nušluoja knygų mugę. Pirkdama meilės romanus, kolegėms teisinasi: turi draugę užsienyje. Ta trokšta lengvo skaitymo, kad nepamirštų lietuvių kalbos. Kolegės abejoja ir drauge, ir užsieniu, ir lietuvių kalba.
Neabejoja skaitančiosios aistra.

iš Gintarės Adomaitytės knygos “Šokis ant stalo” (73-75 p.)

Advertisements

2 responses to “Per seklūs nupigintai gelmei…

  1. Įdomu, kokius esate baigusi mokslus? Ar gyvenate iš rašymo?

  2. Ačiū, jau senokai neveikė nuoroda į facebook, tai buvo pats laikas sutvarkyti info apie save :) Skaitykite viršuje, dešinėje.