Girta realybė

frida-clein

Magiškasis realizmas. Uždedi etiketę ir nereikia pasiaiškinimo, jei nusprendi seneliukui priauginti dideliausius sparnus, prikelti visą kaimą iš numirusiųjų, leisti kunigui levituoti nuo šokolado, vaikams mokytis skaityti iš tirščių, senmergėms deklamuoti nuojautas… Gali meluoti akivaizdžiai ir be jokio pasiaiškinimo, o skaitytojai trokš to melo dar ir dar, kol galiausiai, visiškai apspangę, nebeskirs magiškojo melo nuo blaivios realybės.

Bet man pabėgimas, pasiteisinus magiškuoju realizmu, nepatinka.

Borcheso (Jorge Luis Borges) neskaitau todėl, kad esu pasakiusi: geriausia, ką galiu padaryti savo pačios labui, tai neskaityti knygų, kurių nesuprantu. Markeso (Gabriel Garcia Marquez) dozę esu gavusi nemažą, bet didžiausią įspūdį jis man paliko tuomet, kai perskaičiau „Šimtą metų vienatvės“ (magiškojo realizmo etiketės etiketė), kuri mane aplankė antrame kurse, per žiemos atostogas. Kai publikavo ir kitas Markeso knygas, visas gaudžiau ir skaičiau. Kadangi aplink taip pat buvo daug magijos ir mistikos (pirmieji Lietuvos nepriklausomybės metai), tai knygų turinys sutapo su mano poreikiais. Reikėjo patvirtinimo, kad pasaulis yra išprotėjęs ir jame viskas įmanoma, ir jį gavau. Stebiuosi, kaip stogas nenuvažiavo…

Paskui gyvenimas pakoregavo knygų pasirinkimą. Sužinojau, kad kūrinių žanras viso labo tik žanras, o realybė yra realybė, vadink ją kaip nori: siurrealistine, fantastiškąja, magiškąją, socialine, poetine… Visos knygos yra parašytos žmonių ir viskas, kas yra užrašyta, tučtuojau virsta melu, na, vadinkime gražiau – pramanu. Arba fikcija.

Šiandien visą rytą prasiknaisiojusi internete po mokslinius straipsnius, kuriuose ginčijamasi, kas gi tas magiškasis realizmas ir kam ant kaktos derėtų užklijuoti tą madingąją etiketę, surikiuosiu kai kurias man įdomias mintis:

  • apie jį dažnai sakoma „barokiškas“ (prašmatnumas, įmantrumas, pagražinimai, vingrybės);
  • magiškajame realizme faktai pateikiami pasakos (fantastikos) forma;
  • kodėl buvo duotas toks sudurtinis pavadinimas? – magija buvo turinyje, o realizmas – stiliuje;
  • kas gali nuspręsti, kada fantazija yra fantazija, o realizmas – tik stilius?
  • magiškojo realizmo rašytojai yra blaivūs, tuo tarpu jų aprašoma realybė – girta;
  • tai realizmo ir fantastikos miksas, kuriame realizmas visgi dominuoja;
  • magiškasis realizmas – nuo postkolonializmo neatsiejamas reiškinys;
  • juo, kaip priemone parodyti pasauliui savo vietinio folkloro turtus, naudojasi ne viena „trečiojo pasaulio“ šalis;
  • magiškojo realizmo rašytojai (ir skaitytojai) bėga nuo realybės į fantazijų pasaulį;
  • įvyksta susidūrimas, pereinant iš „nueinančios praeities“ (nostalgiškasis primityvizmas) į „neišvengiamą ateitį“;
  • magiškojo realizmo realybė – prisodrinta magijos elementų?
  • o gal išplėstos realybės suvokimo ribos? t. y. realybėje matome daugiau nei tikėjomės? – nuostabioji realybė;
  • magiškasis realizmas – tai politinis įrankis, mirštančių kultūrų balsas (tinka lietuviams?).

Kai kurie prie magiškojo realizmo prikišę nagus rašytojai (be dviejų jau minėtųjų):

  • Salman Rushdie
  • Isabel Allende
  • Haruki Murakami
  • Franz Kafka
  • Ben Okri
  • Toni Morrison
  • Alejo Carpentier
  • Günter Grass
  • Carlos Fuentes
  • Patrick Süskind
  • Julio Cortazar

Kaip veikia magiškasis realizmas? Mechanizmas yra toks:

  • magiškus reiškinius ir nutikimus veikėjai priima nesistebėdami, jiems tai natūralu;
  • magija pasireiškia bendruomenėje (kaime, šeimoje) arba asmenyje; magiją sukelia konkreti vieta arba asmuo, jo poelgiai ar jausmai;
  • istorija, siužetas paliekami atviri, nepaaiškinti, neišteisinti; niekas nekelia klausimų;
  • realybė ir magija sugyvena viename (kūrinyje, pasakojime, pastraipoje, įvykyje); kelia nuostabą skaitytojui, bet ne veikėjams;
  • veikėjai arba pasakotojas siužeto varomąja jėga dažnai pasirenka liaudies pasakas, šeimos istorijas, kuriose dažnai yra stebuklo elementų;
  • pagrindiniai istorijos veikėjai yra tie, kurie paprastai būna šalutiniai (maži žmonės); kartais jie bejėgiai, bet kartais organizuotai pasipriešina išorinėms jėgoms: valdžiai, laikui, mirčiai, ligai ar pan.

Ar gali būti taip, kad esi gimęs kurti magiškąjį realizmą? Gal. Bet svarbiausia, ko reiktų nepamiršti: tai neturėtų būti pabėgimas nuo realybės. Magiškasis realizmas kalba apie realybę savomis priemonėmis. Toks kalbėjimas turi būti išteisintas. Antraip tai bus ne literatūra, o magiškasis alkoholizmas.

Advertisements

4 atsakymai į “Girta realybė

  1. Magiškasis realizmas savitas, keistokas. Minėtas Jorge Luis Borges tikrai nėra lengvai skaitomas ir suprantamas autorius. Žinoma, universitete teko su juo susipažinti. Siūlyčiau dar vieną autorių, kurio neparašėte:

    —- Juan Rulfo
    “Pedras Paramas” (Vilnius, baltos lankos, 2005)—-

  2. Tarp lietuviu rasytoju taip pat yra magiskojo realizmo atstovu. Saulius Tomas Kondrotas, ypac jo romanas “Zalcio zvilgsnis”. Sunku nuo jo atsitraukti buvo

  3. Pritariu Eugenijai – “Žalčių žvilgsnis” puikus lietuviškojo magiškojo realizmo kūrinys. Ir labai įtraukiantis ir paskui dar nešioji jį ilgai.

  4. Atgalinė nuoroda: Magiškasis Gavelis « Grafomanija