Pipirai ir detalės

eggleston-los_alamos

Detalės, detalės, detalės. Tai ne šiaip sau kruopos ar trupiniai pagražinimui, tai yra tie pipirai, kurie skiria šiaip sau rašytojus nuo labai gerų rašytojų (man patiko vieno graiko atsakymas į klausimą, kas skiria peles nuo žmonių? – pelės nevalgo pipirų).

Šiaip sau rašytojai naudoja mažai detalių arba naudoja… ne pagal paskirtį. O rašinėtojai galbūt išvis nežino, kas ta detalė ir su kuo ji valgoma.

PERSONAŽO DETALĖS

Jų reikia tuomet, kai skaitytojams pristatomas naujas veikėjas. Pvz. jeigu rašote apie pagrindinį veikėją, kuris yra „aukštas tamsiaplaukis vyriškis mėlynomis akimis“, tai esate pernelyg šykštus informacijos: juk tokį aprašymą atitinka trečdalis vyrijos. Norėdami, kad herojus skaitytojų būtų sutiktas ypatingai, suteikite jam ypatingų savybių:

  • gal jis nešioja akinius storais stiklais? auksiniais rėmais?
  • turi neįprastą tatuiruotę? randą? apgamą?
  • gal jis (ji?) barzdotas ar ūsuotas?
  • jei tai moteris, koks jos makiažas (jei išvis yra)?
  • kokie dantys?
  • kokius papuošalus nešioja?
  • laikrodis? du laikrodžiai ant vienos rankos?
  • gal rankinėje visuomet nešiojasi atsargines pėdkelnes?
  • gal turi kažkokių įpročių? (pvz. visada pauostyti prieš ką suvalgant)
  • gal turi kažkokių baimių? (pvz. labai bijo tamsos, šunų, dantistų)
  • gal jį persekioja kokia nors mintis? (pvz. kad rudaakiai meluoja)
  • gal turi kokių nervinių tikų? (pvz. trūkčioja dešinė akis, mikčioja, nerviškai kosti)
  • gal jis (ji) niekada nekalba, kai vairuoja?
  • gerdama(s) arbatą siurbčioja?
  • eidamas stipriai kerta kulnais?
  • susinervinęs(-usi) visuomet niūniuoja vieną ir tą pačią melodiją?

Ir taip toliau. Fizinės savybės, įpročiai, elgsena. Detalių gali užtekti ir vienos-dviejų-trijų, jei tik jos tikslios ir atgaivina iki tol buvusį plokščią piešinuką, tesakantį: „vyras“ arba „moteris“. (Tokius geriau kabinti ant tualeto durų.)

Čia reikia pridurti, kad veikėjų charakteriai labiausiai atsiskleis per jų veiksmus, mintis, požiūrius, veiksmus, jausmus ir panašiai. Bet keletas detalių apie jų išorę niekada nepamaišys.

APLINKOS DETALĖS

Iš mokyklos laikų prisimenu kankinančius bandymus perskaityti Balzako (Honoré de Balzac) romaną: puslapių puslapiai su kambarių ir drabužių aprašymais… Man tai kraštutinumas.

Nenorėdami kristi į kitą kraštutinumą ir pakabinti savo veikėjų skausmus bei džiaugsmus beorėje erdvėje, taupiai, bet tiksliai aprašome aplinką, kurioje vyksta veiksmas.

  • gal tai yra namas, paprasčiausias namas su sienomis, lubomis, stogu, durimis ir langais, bet – gal kažko jame trūksta? gal jis senas? naujas ir dar kvepia dažais? turi įtrūkimą sienoje? 
  • kas suteikia atmosferai išskirtinumo? šviesa? garsai? kvapai? spalvos?
  • gal kokie augalai? gyvūnai?
  • kas čia svarbiausia?
  • jeigu tai būtų nuotrauka – kaip viskas joje atrodytų, kokia būtų kompozicija?

Manau, dar yra neprošal žinoti, kodėl personažus pastatėte būtent į tokias aplinkybes, ką jos duoda veiksmui, charakteriams, o gal net pagrindinei kūrinio minčiai?

DETALĖS, KURIANČIOS ĮTAMPĄ

Tiesą pasakius, detalės ir kuria įtampą. Kas gi daugiau, jei ne detalės?

Tik čia jau kalbame apie detales veikėjų žodžiuose, veiksmuose, daiktuose, kuriuos jie liečia, ima, duoda, laužo ar yra tiesiog jų apsuptas, kai tuo tarpu vyksta koks nors veiksmas. Čia tiktų koks nors pavyzdys:

Jie pasirodė naktį iš liepos dvidešimtosios į dvidešimt pirmąją, pusė valandos po vidurnakčio. Jų negalėjo būti labai daug – gal kokie penki, daugiausia šeši. Aš tik girdėjau balsus ir triukšmą. Greičiausiai jie net nepastebėjo, kad namelyje dega šviesa. Miegamasis įrengtas namelio gale, o ir užuolaidos buvo užtrauktos. Buvo pirma tvanki naktis po ilgos pertraukos, paskutinės mūsų atostogų savaitės pradžia. Aš dar nemiegojau, skaičiau Štifterį, „Mano prosenelio knygų krepšį“.

Ingo Šulce (Ingo Schulze) galėjo pradėti savo apsakymą „Mobilusis telefonas“ kaip nors paprasčiau ir trumpiau: „Praeitą naktį mūsų sodo namelį užpuolė chuliganai.“ Betgi tuomet neliktų „jų“ ir įtampos…

Detalės nėra lengvas prieskonis, bet juo būtinai reikia išmokti naudotis, ir aš mokiausi, mokausi ir mokysiuos, nes Nabokovas sako: „Dievink dievišką detalę“. Nagi, dievinu, kai atrandu tokią skaitomoje knygoje, dievinu, kai atrandu tokią savo kūrinyje. Deja, kol kas retai, bet…

(man vėl padėjo: John Marsden “Everything I Know About Writing”)

Advertisements

1 atsakymas į “Pipirai ir detalės

  1. Labai geri pastebėjimai. Tokiu būdu kuriamas aplinkos vaizdas ir portretai, tik tapoma ne dažuose mirkomu teptuku, o žodžiais.