Balti dalykėliai

Vakar internete radau sau užduotį šiam rytui. Penktadienį visai norisi atsipalaiduoti, pakvailioti, šiek tiek atsitraukti nuo rimtosios grafomanijos. Skyriau pratyboms valandą, užsibrėžusi atsakyti gana lakoniškai ir tik į penkis klausimus iš dvidešimties. (Iš esmės tokius klausimus galima užduoti sau pačiam – tik patarčiau juos susigalvoti ne tą pačią dieną. Dar geriau paprašyti, kad užuotis surašytų draugas.) Svarbiausia tokiose pratybose yra išjungti vidinį kritiką!

  1. Aprašykite meškos pikniką skruzdės akimis.
  2. Kodėl personažas bijo patekti šešėlin?
  3. Koks yra pats ryškiausias jūsų sapnas?
  4. Papasakokite apie bibliotekininką, kuris siūlo nesiskolinti knygų.
  5. Sudarykite baltų dalykėlių sąrašą.

Man ypač patiko baltų dalykėlių sąrašas, nes nuo šiol jau nebenorėsiu rašyti „baltas kaip sniegas“ arba „balta kaip pienas“. Dabar žinau, kad galima išsireikšti kaip nors taip: baltas kaip gražuolės užpakalis, baltas kaip obuolio minkštimas, baltas kaip česnakas, baltas kaip paukščio išmatos, balta kaip pelėsis, balta kaip poliarinė meška arba kaip pingvino pilvas! Šiuo metu turiu 98 baltus dalykėlius. Renku toliau. Kiek jau surinkote jūs?

Pabaigai įmetu savo atsakymą apie personažą, bijantį šešėlių.

algis-griskevicius

Šešėlinis šaltis

Vėsią dieną šešėlyje net šerkšnas netirpsta. Saulė išbučiuoja tik tuos, kurie neužgulti tamsos. Šešėliai niekada nestovi vietoje, jie juda, jie gyvi. Jie žaidžia. Ar matėte, kaip šešėliai žaidžia? Vieną sekundę jis čia, o kitą – kelis metrus į šoną. Naujo manevro nenuspėsi. Beveik visi jie turi ilgas galūnes, kuriomis taikosi nugriebti praeivį už kulnų. Ir jie yra visur. Ar kas noras žino kokį žemės kampelį, kur nebūtų šešėlių? Net plyniausioje dykumoje atsiranda plyšių, daubų, bangelių, šakelių. Aišku, šešėliai ten maži ir nebaisūs, o keliautojai jų netgi ieško, netgi laukia, kada vakare visi jie ištįs, išbujos, apgaubs dykumą, nes – kaip minėjau pradžioje – jų apgaubtyje yra šalta, o to dykumoje ir reikia labiausiai. Nežinau, gal atsidūręs toje kepykloje ir aš pakeisčiau savo nuomonę apie juos, tačiau esu ne ten, o čia. Ir čia jie mane persekioja. Įkyriausias yra vienas toks… mano palydovas. Dažniausiai jis būna vienas, ir sekioja visur, kur beeičiau. Tačiau kartais pastebiu, kaip jis susidvejina ar net susitrejina. Sykį ant sienos jų buvo netgi šeši! Surikau ir pasileidau bėgti. Po kelių kvartalų jis vėl liko vienas, o prie to aš netgi pradedu priprasti. Bet jeigu pamatysiu jūsų akyse siaubą, kai manasis šešėlis atsliuogs ir atsiguls jums ant kojos ar apkabins jūsų liemenį, ar neduokdie užlips ant jūsų veido – mandagumo ar padorumo rėmų jis nejaučia – visiškai suprasiu, jei trenksite man per veidą. Taip jau išeina, kad ir pats sėju šešėlinį šaltį. Kad ir kaip bijočiau – vieno iš jų tėvas esu pas.

Advertisements

Komentarai uždrausti.