Pratimas: laiškas

sau is 2002

Gal ne visi taip užsiėmę, kaip aš, todėl tarpušventis – visai tinkamas laikas rašymo pratimams. Pavyzdžiui, laiškų rašymui. 

Laiškas – tai pokalbis raštu. (Yra toks „literatūrinis laiškas“, bet šiandien taip giliai nekapstysiu…) Manau, laiško rašymas savo naudingumu prilygsta dienoraščio rašymui: juk taip pat ieškome adresato, objekto, į kurį kreipiamės (vėliau tai bus skaitytojas), ir taip pat atrandame savo nepakartojamą stilių – balsą.

Pratimas: LAIŠKAS

Parašykite:

  • Padėkos laišką už kvailą dovaną.
  • Laišką angelui. Galbūt savo asmeniniam Angelui Sargui.
  • Laišką debesiui. Įsivaizduokite, kad rašote gulėdamas žolėje, žiūrėdamas į jį.
  • Laišką gėlei, medžiui arba mėnuliui.
  • Keletą laiškų tarp savęs ir savo sąmonės.
  • Keletą laiškų tarp savęs ir mirusio žmogaus, kurį pažinojote.
  • Laišką sau, kurį galėsite atplėšti tik po penkerių metų.
  • Laišką sau, kurį galėsite atplėšti tik po penkiasdešimties metų.
  • Laišką Dievui.
  • Padėkos laišką tėvui(-ams). Žinodami, kad neduosite jo perskaityti, būkite labai atviri.
  • Laišką bendradarbiui ar bendramoksliui.
  • Laišką Prezidentui. Išsakykite savo nuomonę apie situaciją šalyje.
  • Laišką kokiam savo pažįstamam – papasakokite apie savo su rašymu susijusius sunkumus.

Mm, skamba, kaip gera terapija. Aš tokius laiškus kartais rašau, kai supykstu ant ko nors. Aišku, neišsiunčiu.

(Už pratimus dėkui Džonui Marsdenui (John Marsden) ir jo knygai “Everything I Know About Writing”)

Advertisements

Komentavimo galimybė išjungta.