Užrašyta tiesa yra melas

Vieną dieną supratau, kad visas knygas parašė žmonės! Skamba kvailai? Na taip, bet iki tos dienos naiviai tikėjau viskuo, kas buvo rašoma. Po tos dienos pradėjau jausti už žodžių kitus žmones, jų nuomonę, pasaulėžiūrą. Dariau savo išvadas apie tai, kas teisinga, o kas melaginga. Paskui pradėjau rašyti dienoraštį, kuriame „viskas yra tiesa“, ir… supratau, kad tai neįmanoma… Nes kas yra toji tiesa?

Užrašyta tiesa tučtuojau virsta melu: pramanu, kūryba, grožine literatūra (na, dar yra negrožinė literatūra – tikėtina, kad joje tiesos daugiau).

Ir atvirkščiai – paradoksas – meistriškai užrašytas pramanas virsta… rašytine (?) tiesa. Teatre tai vadinama „scenine tiesa“ (kai aktorius apgauna žiūrovą, priverčia patikėti melu).

Mano mėgstamame amerikiečio Todo Solonzo (Todd Solondz) filme „Istorijų pasakojimas“ (“The Storytelling“) labai smagiai preparuojamas pradedančiojo rašytojo idealizmas:

Reklama

Komentavimo galimybė išjungta.