Nepasitiki savimi?

michael-pilon-balancier

Kai tik pradedi kažką kurti, aplink susirenka minia, pasiruošusi stebėti, kaip gi tau (ne)pasiseks. Situacija primena oro akrobato kelionę lynu nuo vieno namo stogo iki kito: sulaikiusi kvapą, minia stebi mirtiną triuką, giliai širdyje tikėdamasi, kad akrobatas nukris… Ir tada visi su gailesčiu atsidus: „Ar aš nesakiau? Ar mes nesakėm?“

Nutarusysis vaikščioti lynu, krenta ne kartą. Iš pradžių mokosi vaikščioti ant žemai pakabinto lyno, tik vėliau – ant stogų. Ir jis tikrai gali nukristi, jei apačioje minia skanduos: „Krisk! Krisk! Krisk!“

Galiu pasakyti, kad Lietuvoje sutikau nemažą gero man norėjusių žmonių, iš kurių išgirdau:

• „Patrauk savo piešinius, man akis sugadinsi!“ (garbus dailininkas)

• „Sandra šiandien dainuos?“ (akomponuotoja prieš dainavimo pamoką)

• „Tu negali dainuoti šitų kūrinių, čia ne tavo balsui“ (dainavimo dėstytoja) (mokydamasi Suomijoje, tuos kūrinius dainuodavau)

• „Kaip tu gali sau leisti daryti tokias klaidas?“ (per vaidybos pamoką)

• „Kelk savo storą užpakalį!“ (dėstytoja moko stovėti ant galvos)

• „Geriau nerašyk, režisuok.“ (kolega)

• „Geriau nerežisuok – vaidink.“ (kitas kolega)

• „Geriau nevaidink teatre, tu esi sutverta kinui.“ (dar vienas)

• „Kur tu vaidinsi, geriau tapk kritike.“ (mano tikras tėvas)

• „Poezija tavo silpna, todėl nekomentuosiu.“ (tiesiog gero linkintis anonimas)

Tokie žodžiai nusėda širdyje kaip radioaktyvios dulkės, pradėdamos spinduliuoti labai netinkamu metu: kai liūdna, kai pats nesi patenkintas savo darbo rezultatais, kai ilgai nesulauki atpildo, nebemyli savęs, nebesitiki kažką pakeisti… Norisi eiti ir pasikabinti ant šakos! 

Kodėl aš dar gyva? Todėl, kad:

• Tik iš lietuvių išgirstu tiek neigiamų dalykų.

• Esu įsitikinusi, kad tik idiotų neveikia neigiami komentarai.

• Neigiamus dalykus sako žmonės, kurie patys turi psichologinių problemų.

• Neigimą kritiką mielai išklausau tik iš savo draugų, kuriuos pažįstu ir kuriais pasitikiu.

• Net visiškai nepasitikėdama savo jėgomis, nesustoju, dirbu toliau. Sustosiu – mirsiu. Judėsiu toliau – tamsusis laikotarpis praeis.

• Jei būčiau nustojusi rašyti prieš penkerius metus, dabar nerašyčiau taip gerai.

• Po penkerių metų rašysiu daug geriau nei dabar!

• Reikia padaryti daug klaidų, kad suvoktum, kas yra teisinga.

• Tikiu tokia „išorine“ kritika: mano kūrinį priima arba nepriima publikacijai. (Jeigu nepriima vieni, nereiškia, kad nepriims kiti.)

• Didžiausias kūrybos malonumas yra kūrybos procesas.

• Net jeigu teturi vieną skaitytoją – verta rašyti.

• „Gerai nugyveno ir tas, kuris mirė nežinomas“.

Tikiu tais, kurie, žinau, man nepavydi. Tais, kurie mane myli. Tokių yra!
Jei dar nesutikote tokių – pirmiausia tapkite tokiais kitiems…

O kaip kritikuoti, jau rašiau >>Žudyk kritiką!

Reklama

4 atsakymai į “Nepasitiki savimi?

  1. Ach kaip čia taikliai apie šitą nemalonų lietuvišką bruožą..

    Ar atsidūrus vakaruose, neatrodė, kad jų kultyvuojamas “teigiamumas” (good job!) – dirbtinis?

  2. “Dirbtinės” pagyros man tokios pat nemalonios, kaip ir pikta kritika. Tačiau šypsena ir komplimentai veikia šimtą kartų geriau nei lietuviški (tarybiniai) metodai…

    Beje, kalbėjau apie meno sferą, kurioje žmonės atveria labai asmeninius dalykus, todėl visi labai jautrūs. Vienas britų aktorius papasakojo, kaip giria kolegas po prasto spektaklio: “Good – is not the word!” :)))

    Et, pakalbėt galima, bet pasaulio nepakeisi. Galima bandyt pakeisti save :)

  3. Atgalinė nuoroda: Ančių sezonui artėjant… « Grafomanija