Dialogas dialogui

porele

Vienos leidyklos (ne lietuviškos) redaktorė, norėdama kuo greičiau atskirti prastą romaną nuo gero, darydavo taip: atsiversdavo kūrinį kur nors per vidurį ir skaitydavo dialogus. Rašinys būdavo padedamas į nieko vertųjų krūvelę, jei dialogas atrodydavo maždaug taip:

– Tu mėgsti Bacardi? – pasiteiravo Andrius.
– Negalėčiau taip pasakyti. Iš tiesų – tai mano vaikinui patinkantis gėrimas, – burbtelėjo ji. – Nežinau, kodėl tai sakau: mes seniai išsiskyrę, tačiau vis dar galvoju apie jį.
– Turbūt dažnai čia ateini? – nedrąsiai pasidomėjo Andrius.
– Aš? – nustebusi šūktelėjo ir nusikvatojo ji. – Aš čia dirbu.

Dialogas netikęs, jei:

• Skaitant (mintyse arba garsiai) jis skamba nenatūraliai.

• Nepadeda kūriniui: nei vysto veiksmą toliau, nei atskleidžia personažų charakterius.

• Aiškina siužeto liniją (bando ištaisyti pasakojimo trūkumus) arba kartoja jau žinomą informaciją.

• Personažai vadina vienas kitą vardu be išteisinimo, tik tam, kad juos sužinotų skaitytojas (nes juk tikrovėje retai kada kreipiamės vardu).

• Daug veiksmažodžių, aiškinančių, kaip personažas kalba: pasiteiravo, burbtelėjo, šūktelėjo, suniurzgėjo, tėškė, apkaltino, suriko ir t. t.

• Ar gali personažo kalba būti netaisyklinga? Iš tiesų, tai šnekamojoje kalboje daug svetimybių, keiksmažodžių ir panašiai. Vienoje knygoje skaičiau, kad personažas turi kalbėti taip, kaip kalbėtų gyvenime. Na, bet tai buvo angliška knyga. Lituanistai gal pasakytų kitaip?

Žinoma, yra pratimų, kurie padės dialogų rašymą įvaldyti. Štai vienas:

Parašykite sceną, kurioje vien tik dialogas ir jokių paaiškinančių veiksmažodžių. Pasistenkite, kad jame atsirastų veiksmas, kad jis būtų varomoji jėga. Vėliau perrašykite, pridėdami pasakotojo intarpus, tačiau vis dar be paaiškinančių kalbą veiksmažodžių (tik ten, kur labai reikia).

O štai, kaip man sekėsi:

(ištrinta 2010-11-16)

Labiausiai man patinka, kad darant tokius pratimus, tuščioje vietoje atsiranda kažkas. Gal to niekada niekur ir nepanaudosi, bet…

Advertisements

7 responses to “Dialogas dialogui

  1. “Geriausias PAJ menininko Gyvenimo=Kurybos arbitras yra Jis Pats” :)

    Jeigu patardamas išmesti mano pratimo atlikimą į šiukšlių dėžę patyrėte malonumą – sveikinu. Jeigu įdomu: man tokie patarimai neįdomūs.

    Būtumėt pasielgęs išmintingiau, jei būtumėte (ne anonimiškai) pakomentavęs, kas būtent yra negerai ir kaip galima būtų pagerinti tekstą.

    “Vilniaus merą” – į šiukšlių dėžę!

  2. Įdomūs patarimai, jie visi – minėtos redaktorės kriterijai? Pagalvojau, kad man veiksmažodžiai kurie “aiškina kaip veikėjas kalba” perdaug nekliūna, bent jau dialoguose lietuviškai. Saikingai, žinoma :)

    “Ne, nemėgstu, mano vaikinas mėgsta” – kodėl ne tiesiog “Ne, mano vaikinas mėgsta”? Ar net “Mano vaikinas mėgsta.” – neliktų abejonių, kad mergina jį erzina.

  3. Aha, dialogas tikrai įspūdingas. Kaip ir pati daina.

    O savo dialogo (pratimo) pavyzdį ištryniau, kad neerzintų. Kažkada jį įdėjau tikėdamasi, kad tuo paskatinsiu žmones nebijoti daryti klaidas, bet dabar tai skamba labai jau neprotingai.

    Yra tokia patarlė: nerodyk kvailiams nebaigtų darbų…

  4. Atgalinis pranešimas: Sakytinės kalbos iliuzija « GRAFOMANIJA