Agorafobė Jelinek

2004 metais austrų rašytoja Elfrydė Jelinek (Elfriede Jelinek) gavo Nobelio premiją už nuopelnus literatūrai. Gal net tais pačiais metais jos knygą „Pianistė“ radau viename Vilniaus knygyne – nukainuotų knygų lentynoje. Trys litai. Nepadoriai banali nuotrauka puošia viršelį: ant fortepijono klaviatūros – raudona rožė. Kas galėtų pagalvoti, kad knygos puslapiai išmarginti žodžiais, nunešančiais mintis toli toli nuo melodramos? Tokios baisios knygos, kurią parašė moteris, iki šiol nebuvau skaičiusi. Patys geriausi prisiminimai!

Bet prieš tai jau buvau mačiusi pagal šią knygą sukurtą austro Michaelio Hanekės (Michael Haneke) filmą tuo pačiu pavadinimu. Tada jis man nepatiko. O šiandien (jau žinodama, kas ta Jelinek ir koks jos stilius) atradau ir pažiūrėjau vėl. Manau, jis vertas apdovanojimų, kuriuos gavo.

Verta Nobelio ir Jelinek. Ištraukos iš jos interviu:

Kaip tapote rašytoja? Kas jus įkvėpė?

Panašiai, kaip ir daugelis rašytojų: iš vienos pusės, nuo pat vaikystės tik skaičiau ir skaičiau, o be to buvau vienišė – į tai mane pastūmėjo tėvai ir jų auklėjimo būdas. Iš kitos pusės, kuo daugiau skaičiau, tuo aiškiau jaučiau tą visiems gerai žinomą atotrūkį, plyšį tarp savęs ir pasaulio. Jis pradėjo didėti labai anksti, o tada turbūt bandžiau kažkuo tą plyšį užpildyti, kažkuo, kas man buvo prieinama, o viskas, ką tuomet turėjau, buvo rašymas. Įkvėpimo ypatingai pasisėmiau 1950–aisiais iš Vienos grupės, kurią įkūrė rašytojas H. C. Artmanas. Pamačiau, kad norėdamas kalbėti, turi leisti pasisakyti pačiai kalbai, nes kalba dažniausiai daug iškalbingesnė už prastą turinį, kurį bandai perteikti. Tuomet mano muzikinis išsilavinimas ir kompozicijos žinios atvėrė kalbos muzikalumo procesus, kai, pavyzdžiui, dėlioji žodžius, kurių garsas turi atverti tikrąją reikšmę prieš jų pačių valią.

Kokį vaidmenį jums, kaip rašytojai, turi internetas?

Internetas man yra pavyzdinis dalykas. Nenoriu jausti, kad rašau „amžinybei“, kaip sakoma. Būtent dėl to man patinka interneto laikinumas. Vienu metu sukūriau savo interneto svetainę pavadinimu „Notizen“ arba „Užrašai“, ir joje bandau gaudyti užrašomų dalykų laikinumą. Jie panašūs į elektroninius laiškus, kurie iš vienos pusės fiksuoja dabarties įvykius, bet iš kitos pusės, jie nėra iškertami akmenyje. Tai panašiau į vedžiojimą pirštu drėgname smėlyje. Tokius raštus bet kada gali sunaikinti, tuo tarpu knyga yra „išliekantis“ objektas, ji yra tikra, kaip rankoje laikomas daiktas.

Kaip Nobelio laureatė jūs turėsite teisę ateityje nominuoti kandidatus Nobelio literatūros apdovanojimams. Kokią literatūrą norėtumėte matyti apdovanotą Nobelio premija?

Literatūrą, kuri naujais kalbos ir formos išraiškos būdais projektuoja visuomenės panoramą, kaip vieną visumą, tuo pačiu kritikuodama ją, nuplėšdama jos kaukes – man tai atrodytų verta apdovanojimo.

jelinek_main

Jelinek serga agorafobija – tai reiškia, ji bijo atvirų erdvių ir nemėgsta būti tarp žmonių, negali pakęsti, kai į ją žiūrima. Ji ramiai pripažįsta: sergu psichine liga. Išties, kiek daug ligonių yra parašę mums nuostabių knygų. Ar tokia yra rašymo (kūrybos) kaina?

Šiandien atsakyčiau: taip.

Reklama

Komentavimo galimybė išjungta.