Žiūrėk, kas kalba

Užvakar atsiverčiau svetainę, kurioje pasisako Valdemaras Kukulas. Pavardė daugiau girdėta, negu skaityta – literatūros kritika iš Rašytojų Sąjungos bokšto nelabai domiuosi. Bet kad jau žmogus bando nusakyti jaunosios kartos kūrėjų savybes, tai ir man įdomu. Perskaičiau keletą jo straipsnių. Vis neišeina iš galvos frazė look who’s talking (žiūrėk, kas kalba). Žiūriu:

vkukulas

Kukulas Valdemaras, poetas, literatūros kritikas.
Gimė 1959.02.07 Noriūnuose, Kupiškio raj. 1982 m. VU baigė žurnalistiką. Dirbo “Komjaunimo tiesos“, “Nemuno“, “Pergalės“ redakcijose, Nepriklausomybės metais “Respublikos“ žurnalistas; aktyviai bendradarbiauja “Naujojoje Romuvoje“. Nuo 1984 m. – LRS narys.

Štai, žinodama jo amžių (subrendęs Tarybų Lietuvoje), kai kurias buvusias darbovietes, šukuoseną, žiūriu, ką jis kalba:

Vertės sukūrimas sukuria naudą ne tik investuotojams, bet ir darbuotojams, visuomenei, tad gyvenimo standartų kilimu turėtų džiaugtis visi. Konstatuokime, kad šiandien taip nėra. Pasaulinės korporacijos darbą identifikuoja kaip didžiausią išlaidų dalį, kurią lengviausia sumažinti“. Paklausite, kodėl kultūrinėje spaudoje diskutuojama šiais klausimais? Pirmiausia skaitykite visą tekstą, parašytą iki šiol, o paskui įsigilinkite, kaip mažinamos darbo sąnaudos, skleidžiant kultūrą. Jei vienintelė mūsų valstybės valdymo forma yra televizija, vadinasi, leidėjas iš rimtos literatūros leidybos nebegali sulaukti šiandienos dieviškosios manos – „atkato“, o kad apskritai nebūtų rimtos lektūros poreikio, pasirūpina valdžia, t. y. ta pati televizija. Jau nekalbu apie išnaudotojišką „darbo terapiją“: šiandien visuomenė paversta vien darboholikais ir alkoholikais, o ir vieni, ir kiti teišgydomi tik darbu. Kūrėjai nereikalingi. Kaip ir jų skaitytojai. Nes jie „klampūs“. Bet „klampūs“ ne prasmės ieškojimo pelkėse. „Klampūs“ jie išnaudotojams: o ką jie galvoja? Žmogus neturi galvoti apie nieką daugiau, tik apie savo uždarbio lygį.

Visas straipsnis >> Su blizgančiais šaukštais prieš klasiką

Atsidūrę mass media plokštumoje, ir kūryboje praradome asmenybinio matmens, asmenybinio stuburo kriterijų, be kurio jokia kūryba neįmanoma. Ir, ko gero, dėl to nesame kalti: šiandienis pasaulis programiškai, direktyviškai nukreiptas prieš individualybę, asmenybę. Būtent todėl jis organizuoja tarptautines knygų muges, tarptautinius simpoziumus, kur kriterijus turi būti vienas: autorė privalo būti jauna, graži, elegantiška ir dar – gyva. Mirusio Ričardo Gavelio čia nereikia. Jų kūryboje turi būti aprašinėjamas tik aukštuomenės gyvenimo fasadas: vakarėliai, slaptos meilės istorijos (net nusmurgę lietuvių politikai jau privalo turėti meilužes), intrigos, būrėjos ir būrėjai, kvepalų rūšies poveikis besikvėpinančiojo savijautai ir savivokai. Nejudančios Andriaus Jakučiūno tėvynės, kurios tikrasis vardas yra lova, čia tikrai nereikia. Tad ir jaunos rašytojos pradeda rūpintis savo makiažu, šukuosenomis, o ne kūryba. Tampa autoritetais toms, kurios spjauna į motinų patirtį ir sako: aš būsiu „žvaigždė“. 

Visas straipsnis >> Visuomenė sapnuoja, kad kuria poeziją

Išgąsdinti socialistinio realizmo doktrinos postuluotų liaudiškumo ir partiškumo kategorijų, mes ilgai buvome pamiršę paprastą tiesą: literatūra, kokia moderni ar postmoderni ji būtų, kalba vis dėlto apie žmogų ir jo gyvenimą, todėl socialumo, visuomeniškumo kategorijų išvengti neįmanoma. Keičiasi sąvokų turinys, bet, tarkim, M. Šidlausko kultivuojamas „naujasis socialumas“ vėl sugrįžta ne tik prie žmogiškojo kūrybos turinio, bet ir prie autoriaus asmenybės, jo žmogiškosios ir visuomeninės laikysenos. Ir kaip tai mus nutolina nuo struktūralistų šūkio „autorius mirė!“ Šiandienė socialinė, politinė mūsų tikrovė visuomenę net prieš jos pačios valią gręžia prie gyvenimo, galbūt todėl šiandien taip menkai skaitomos rimtos knygos, o graibstomas E. Malūkas ir pan.

Visas straipsnis >> Dvasingumo nykimas ir yra laiko dvasia

Juokas juokais, bet reiktų man pasitempti. Nes ir Malūkas man įdomus, ir makiažas pažįstama nuodėmė, ir žodį „dvasingumas“ tariu tik su pašaipa, ir politika man įdomi, ir verslas, ir gera reklama man patinka, ir mirusio Gavelio negaliu skaityti, ir… Žiūrėk, kas kalba:

grafomanija

Reklama

Komentavimo galimybė išjungta.