Seksas tarp eilučių

Džonas Marsdenas (John Marsden) – australas, rašantis paaugliams (be to, ir literatūros mokytojas), vieną savo knygelės apie kūrybišką rašymą* skyrių pavadino „Seksas ir mirtis“. Jis vardina keletą apibendrinimų:

Kiekvienas ryšys turi sekso elementų.

Mūsų kultūros vyrų sąmonėje, agresija ir seksas yra neatskiriami.

Vakarų bendruomenėje sekso baimė yra plačiai paplitęs reiškinys.

Žmonės yra vieninteliai padarai, kurie žino, kad anksčiau ar vėliau mirs.

Mirties baimė verčia žmones ieškoti būdų, kaip įsiamžinti.

Mirtis suteikia gyvenimui prasmę.

Seksas ir mirtis turi daug bendro.

Eros. Thanatos. Šiandien sustosiu ties pirmuoju. Bandau prisiminti lietuvišką knygą, kurioje būčiau radusi geros erotikos. Pirmiausia užsukau į Vikipediją, kur man leido suprasti, kad užuominos apie galimą, esamą, būsimą lytinį ryšį tarp personažų dar neleidžia kūrinio vadinti erotiniu. Erotinė literatūra, tai:

literatūros žanras, kurio pagrindinė tema – intymūs vyro ir moters santykiai, meilės jausmo formavimasis, lytinių malonumų estetika. Tokioje literatūroje į pirmąjį planą iškeliami meilės ir lytiniai išgyvenimai bei motyvai, o kitos, su erotika nesusijusios gyvenimo sritys vaizduojamos paviršutiniškiau. Erotinę literatūrą kartais sunku atskirti nuo „rimtos“ literatūros, kadangi meilė ir erotika yra neatskiriamos gyvenimo dalys, o literatūra siekia atspindėti ir įprasminti visas gyvenimo sritis bei apraiškas. Tad erotiniai motyvai gana ryškūs daugelyje žymių literatūros kūrinių, ne vienas gerai žinomas rašytojas yra ir erotinės literatūros kūrėjas.

O galiausiai vardinami ir lietuviški kūriniai, kuriuose rasta erotinių motyvų. Tris iš jų esu skaičiusi, tai: Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“, Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“, Antano Škėmos „Balta drobulė“. Gavelio bijau: prieš pusmetį bandžiau vėl skaityti ir supratau, kad nepajėgsiu – per gerai gyvenu, kad norėčiau praleisti keletą savaičių su šiuo autorium, jo galvoje, su jo supratimu apie seksą. Ivanauskaitės knygą skaičiau vienuoliktoje klasėje – jau tada man didesnio įspūdžio nepaliko (skaičiau, aišku, dėl erotikos). O Škėma – net neprisimenu, kur ten erotika… Gal ir yra kažkas, nes jį labai mokiniai skaito.

Prieš keletą metų mane pakvietė skaityti vokietės Alisos Valser (Alissa Walser) apsakymą „Užupis  2“ kavinėje, kur vyko literatūriniai skaitymai „Erotikos“ tema. Ta proga pasipuošiau odinėmis aptemptomis kelnėmis ir labai pataikiau – pristačiau, pasirodo, daugiausiai erotikos elementų turėjusį kūrinį. Visi kiti buvo lietuvių, juos skaitė patys autoriai. Giliausią blogą įspūdį man paliko impotenciją vyrams galintis sukelti Renatos Šerelytės kūrinys. Giliausią gerą – Jurgio Kunčino tikrai smagi, su užslėpta, bet visiems suprantama prasme papasakota istorija apie tai, kaip mašina bando įvairuoti į garažą…

Manau, kad skaitydami daugiau gražių erotinių scenų su lietuviškais veikėjais skaitytojai susidarytų sveikesnę nuomonę apie tai, kas yra padorus seksas. Tai juk ne tik prievartavimas, suteneriai, prostitučių paslaugos, narkotikai, neurozės, sado-mazo, masturbacija, vojarizmas ir panašiai… Jeigu skaitėte gražią lietuvišką šiuolaikinio rašytojo knygą su meilės scenų aprašymais, prašau, parašykite pavadinimą komentaruose.

Kažkada iš Anaïs Nin dienoraščių sužinojau, kad jos laikais erotinės (tuomet – pornografinės) novelės buvo rašomos pragyvenimui. Jos knyga „Paukšteliai“ skaitant verčia kaisti ir raudonuoti, bet šiandien niekas jos neuždraudžia, nevadina pornografine. Nuo praeitojo šimtmečio antrosios pusės, po išlaisvinusios (mūsų tėvų) libido seksualinės revoliucijos, požūris į tai, kas peržengia padorumo ribas, pasikeitė. Šiandien per televizorių net mažas vaikas gali pamatyti tetą tik su kelnaitėmis ir liemenėle, o gal ir be jų… Ir „nesustabdysi upės bėgimo“.

Šiais laikais yra rašytojų, kurie rašo tik erotiką. Ir paskaičiusi vieną britų svetainėje publikuojamą apsakymą, galiu pasakyti, kad tokio rišlaus ir vaizdingo pasakojimo nesitikėjau. Yra ko pasimokyti, ir būtinai pasimokysiu, nes tikiu Marsdeno žodžiais. Tikiu ir tuo, kad apie seksą geriausiai rašo žmonės, kurie domisi juo ir pripažįsta, jog tai nuostabi, neatskiriama pilnaverčio gyvenimo dalis.  Ar tik man atrodo, kad lietuviai vis dar neišauga iš viduramžių mąstysenos – niekaip neapsisprendžia: seksas yra mirtina nuodėmė ar gyvenimo džiaugsmas?

*”Everything I Know About Writing”

Advertisements

Komentarai uždrausti.