Žymių archyvai: kalba

Ar galit kalbėti?

Dancing mania-Pieter Breughel

Karts nuo karto perskaitau naujametinį palinkėjimą, kurį parašiau 2010-iesiems metams (nuoroda). Linkėjau rašyti daug ir rašyti dienoraštį. Tebegalioja – tebelinkiu.

Ateinantiems metams noriu palinkėti dar kai ko — daug kalbėti!

Žymus žurnalistas ir autorius Christopheris Hitchensas savo rašymo kursus pradėdavo tokiu pareiškimu: Kiekvienas, kuris gali kalbėti, gali ir rašyti.” Studentai pradžiugdavo, tačiau Hitchensas juos nuliūdindavo klausimu: Kaip manote, kiek iš jūsų čia esančių, gali kalbėti? Turiu omeny – gerai kalbėti.” Tyla. Dėstytojo pirmas patarimas būdavo toks: garsiai skaityk savo tekstus draugui. Rask savo balsą.

Visiškai sutinku su Hitchensu! Radęs savo balsą – ne perkeltine prasme, o tiesiogine, iš tiesų išgirdęs savo balsą ir su juo susitapatinęs – galėsi rašyti. Rašysi taip, tarsi kalbėtum. Skaitytojai “girdės” tavo balsą, jaus tavo asmeninį, betarpišką kreipimąsi į juos. Tai yra stipriausias dalykas literatūroje – sugebėti kalbėti gyvai ir tiesiai į skaitytojo širdį bei protą.

Dar pridursiu, kad kalbėjimą galima lavinti ir savo balso ieškoti ne tik skaitant jau parašytus tekstus draugui, bet ir pačiam sau, o taip pat išmoksi kalbėti kuo daugiau diskutuodamas su draugu ar šiaip oponentu.

Labai daug naudingų procesų vyksta diskutuojant. Turbūt ne aš viena pastebėjau, kaip lietuviškoje aplinkoje trūksta pilnakraujės, kokybiškos, malonios diskusijos. Kalbu ne apie plepėjimą ir ne apie ginčą — apie diskusiją.

Taigi kitais metais kalbėkime daug, dar daugiau negu pernai. Užsikabinkime, užsiveskime ir vyniokime mintį tarsi meškerės siūlą iki tol, kol ištrauksim stambią žuvį!

Be to, kiti metai Lietuvoje paskelbti tarmių metais, tai prie viso to dar karts nuo karto imkim ir tyčia kalbėkime savo tarme, nesigėdykim jos ir nevaidinkim vilniečių, jeigu ne Vilniuje gimę.

Tai reiktu daba ta pruoga kažką parašyt’ šiaulietiškai, ane? Biški sunku, nes letuvišku raidžiu neužtenk, pavyzdžiui trūkst minkštuma ženkla, kurį kai kur diečiau ant galūniu (daba tai viršuj uždiejau kabliuka), o da nuoris daug kur kirčius uždiet’, nes ne taip skaitydami išgirsit, priprate prie bendrines kalbuos kričiavima. I nesupykit, ka ant kai kurių žuodžių niera nuosiniu – Šiauliuose retai kada per nuosi šnek. Jokauju. Šnek per visur, kur tik reik’.

Tai linkiu ka kitais metais būtu daug gražiuos kalbuos su gražiais žmuoniem! Su Naujais metais, žiurkienai!

Sandra ;)


Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 63 pasekėjų