Sijonuoti poetai. Žodžiadulkės

Eat my verbal dust! - sako Taylor Mali. Nesuprantantiems anglų, pridursiu: šiame video matote, kaip poetas tyčiojasi iš poetų intonacijų skaitant savo kūrinius. Jis sako: aš irgi galėčiau būti poetas, nes moku visus reikiamus fokusus. (Tiks, lyginant Youtube įrašus su skaitymais LT).

Kita tema: atostogaudama surijau Artūro Tereškino knygą „Vyrų pasaulis. Vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“, Baltos lankos 2011 (nuoroda į autoriaus tinklapį). Skyrius „Apie mazochistinius vyrus, šleikštulį ir senas moteris: vyriškumas šiuolaikinėje lietuvių poezijoje“ užbaigiamas tokiu apibendrinimu:

Poetiniai tekstai, kad ir būdami paraštiniai visos kultūrinės kūrybos kontekste, ne tik atspindi, bet ir formuoja skirtingas vyriško subjektyvumo formas ir socialines praktikas. Aptarti poezijos pavyzdžiai atskleidžia savotišką aktyvaus falinio vyriškumo pralaimėjimą ir jo priešininkų, pirmiausia, moterų pergalę. Kontroliuojančios moters (su amą užimančiomis krūtimis), senės, prostitutės (ji nebuvo aptarta, bet gana dažnai pasikartojanti) figūros, viliojančios ir kartu atstumiančios, vyriškos ir kartu moteriškos, sadistės ir kartu mazochistės, visiškai dera prie lietuvių poezijos vyro – hibridinės būtybės: vyro moters rūbais, vyro – nusikaltusio ir senstančio vaiko. Herojinis vyras pasislėpė. Istorinių pervartų traumuoti lietuvių poetai konstruoja vyriškumo fantaziją, kurioje vyras patiria malonumą žemindamas save, patirdamas skausmą ir prievartą. Vyriškas subjektas dar nėra nusprendęs, ar jis privalo atleisti tikram ar įsivaizduojamam tėvui (dažnai smurtaujančiam ir mušančiam jį), ar susitaikyti su savimi kaip su tėvu. Tik kankindamas save jis gali įrodyti esąs vyras. Tačiau kiekviename mazochistiniame subjekte glūdi ir sadistas, fantazuojantis apie kitų kankinimą bei pažeminimą ir vaidinantis prieš narcisistinį veidrodį savo žiauriam, bet kartu neįtikėtinai svaigiam malonumui.

Belaukdama kitų Tereškino (ar jo kolegų sociologų-kultūrologų-psichologų-filosofų) knygų, svajoju gyvenime perskaityti lietuvių literatūros kūrinį, kurį būtų parašęs homoseksualus autorius ar autorė. Ypač smalsu būtų skaityti homoseksualų vyrą. Priminkite, kas mūsuose atvirai atstovauja šį (Queer) sluoksnį? Kas nors įrašytas į chrestomatiją? Kas nors atvirai sijonuotas?

About these ads

About Sandra


2 responses to “Sijonuoti poetai. Žodžiadulkės

  • Rūta

    Nežinau nei vieno, bet turbūt daug nėra. Lietuviai nelabai linkę atvirai apie tai kalbėti.

  • sandrabern

    Mane sudomino neseniai (pirmą kartą?) į lietuvių išversta Alleno Ginsbergo eilių knyga. Ir su kokiu karščiu jo eilės skaitomos ir deklamuojamos literatų būreliuose (tik pasirodė?). Poetas gyvenime ir kūryboje buvo žydras kaip Kalifornijos dangus…

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 82 pasekėjų

%d bloggers like this: