Vienas lapkritis, dvi premjeros
2009/11/05
Šį penktadienį (lapkričio 6 d.) savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ turėtų būti paskelbta mano novelė „Bet daiktai linkę gyventi“.
Lapkričio (arba lapkričio-gruodžio) mėnesio almanache „Metai“ galėsite skaityti mano novelę „Gaisras“.
Labai svajoju palaikyti rankose bent vieną popieriniame leidinyje spausdintą savo „kūdikį“, bet kad esu labai toli nuo jų. Mamytė Amerikoje, vaikučiai – Lietuvoje…
Kiek vėliau abu kūriniai pasirodys internete, bet vėl teks palaukti.
Tai ką, tik „Nemune“ dar nesiskelbiau? Juokauju. Nemanau, kad būtina. Norėčiau rasti kokį chuliganišką, pankišką leidinį, kuriame būtų galima skelbti visokius smagius eksperimentus. („Litmenio“ De Profundis dalis?)
Jei paklaustumėte manęs, ar smagu žinoti, kad tavo kūrinius kažkas publikavo, atsakyčiau: taip. Labai. Bet po to ne ką lengviau rašyti. Vakar su siaubu perskaičiau Stiveno Kočo (Stephen Koch) patikinimą: rašyti niekada gyvenime nebus lengviau, na, gerai – bus šiek tiek lengviau. Tik šiek tiek. Smagiausia visoje toje situacijoje yra gauti šiokį tokį patvirtinimą, paraginimą rašyti. Publikacijų faktą yra gera prisiminti tomis sušiktomis kankynių valandomis (kaip kad buvo pvz. šįryt), kai galva visiškai vatinė.
Bet kartais aplanko nušvitimai. Dėl jų tenka kasdien triūsti. Gudrauti su savimi. Nušvitimo momentais užsimezga visai geros novelės. Tokios, kurias negėda siųsti jokiai redakcijai.
Smagaus skaitymo!
2009/11/10 at 6:58 am
Sėkmės! :)
(Kūryba išsemia kūrėja, jei per Jungo akinius į tą pasaulį)
2009/11/10 at 11:37 am
Jei “kūryba” nei “kūrėja” be nosinių, tai neaišku, kas ką išsemia. Kažkas kažką turi išsemti (nosine), ar ne? :)
Dešinėje pusėje jau įdėjau nuorodą į “Šiaurės Atėnus” – “Bet daiktai linkę gyventi”. (Komentarų po savo kūriniais neskaitau.)
2009/11/10 at 11:52 am
Kad pamečiau nosinę pastebėjau spausdama “Submit Comment” – ant kūrėjo “galo” ji turėjo kyboti ;) Ir jokios galimybės pasitaisyti – anei Redo, anei Delete.
2009/11/10 at 12:27 pm
Gavosi smagi dviprasmybė ;)