Nežinau, gal kas nors ir tiki, kad rašymas ateina iš širdies, kad įkvėpimui reikia mūzos, kad tai dieviškasis dvelktelėjimas ar panašiai. Iš dalies taip ir yra, tačiau pabandykite rašyti diena dienon ir tuomet atsakykite: ar ne smegenys dirba daugiausiai?
Iš pradžių kurdavau eilėraščius. Sukyla vidinis karštis, griebiu rašiklį ir popierių, brūkšteliu dešimtį eilučių – baigta. (Iš tiesų tai labai mėgėjiškas požiūris į poezijos kūrimą…)
Prozą kurdavau taip pat trumpais prisėdimais. Dvidešimt minučių rašymo visiškai išsunkdavo. Užtektinai, kad nebenorėčiau kokią savaitę ar mėnesį.
Paskui pareikalavau iš savęs rašyti dažniau, labai dažnai – kasdien. Supratau, kad nežinau, ką rašyti, bet liepiau rašyti bet ką, dienoraštį (bent jau). Bet kiek laiko galėjau rašyti vienu prisėdimu? Ne ilgiau pusvalandžio. Per pusvalandį sukuriu apie du puslapius rišlaus teksto. Mano senieji apsakymai yra maždaug tokios apimties.
Bet kuo dažniau prisėsdavau, tuo lengviau buvo rašyti. Padėjo tinklaraštis – didysis mano valios ugdytojas. Vienas įrašas gimsta (su redagavimu ir iliustracijų parinkimu) per valandą-pusantros-dvi. Mano gebėjimas koncentruotis į minties liniją užsitęsė iki valandos, dviejų valandų. Dabar jau moku dingti iš realybės trims valandoms ar net ilgiau.
Supratau, kad rašymo esmė yra ne vien tik emocijų perdavimas, bet ir minties vedimas. Dažniausiai tai būna net ne viena mintis. Kol rašai, turi laikyti priešais akis labai daug detalių, manipuliuoti, žaisti jomis. Jei esi tik tame žodyje, kuris šiuo metu randasi prieš akis – nieko nebus. Jei smegenys netempia – nieko nebus.
Taigi neseniai rasti patarimai man labai patiko. Keletu jau naudojuosi:
- Svajojimas (daydreaming). Kartais atsisėdu ar prigulu ant sofos ir užsimerkiu. Dažnai pašoku su idėja.
- Sapnai. Naudinga yra juos užrašyti, vėliau net panaudoti.
- Gilus kvėpavimas – smegenims reikia deguonies.
- Kojų pirštų mankšta – gerai kraujotakai, o reiškia ir smegenims.
- Bėgimas arba vaikščiojimas. Aš renkuosi vaikščiojimą ir be ausinuko – mintyse ir groja, ir dainuoja, ir personažai prakalbsta… Ritmas labai gerai veikia smegenis.
- Šokis – sako, senatvėje atsilieps: ilgiau nesuminkštės protelis.
- Joga. Be komentarų.
- Muzikos klaysumas stimuliuoja abu smegenų pusrutulius. (Kuo sudėtingesnė, tuo geriau…)
- Sudoku. Tinka bet kokie kiti panašūs žaidimai, bet aš turiu elektroninį sudoku, todėl kasdien po keliolika minučių dėlioju skaičiukus.
- Žaidimai su žodžiais. Pvz. „Alias“ - tikrai į temą.
- Nauja kalba. Jos mokymasis skatina naujas jungtis tarp neuronų.
- Seksas: stimuliuoja širdį, o tai gerina kraujo apytaką, o tai gerina smegenų veiklą, o tai gerina minčių tėkmę, o tai gerina rašymą.
- Dainavimas. Dainavimas stimuliuoja smegenų dalį, atsakingą už problemų sprendimą. Taigi – išdainuok problemą!
- Kairė ranka (kairiarankiams – dešinė). Viską daryti kairiąja naudinga, nes smegenys turės paplušėti net valant dantis.
- Juokas. Suskamba iškart penkiose smegenų dalyse.
Nepaminėjau patarimo išmokti valgyti lazdelėmis ar vedžioti šunį, ar skaityti, rašyti dienoraštį (rašytojui to net nereikia patarti), ar naršyti internete (hm). Visas šimtas patarimų su nuorodomis yra straipsnyje Build Your Own Brain Gym: 100 Tools, Exercises and Games.
Reiktų atskiro straipsnio apie smegenims žalingus dalykus, bet kol kas galiu paminėti tik vieną – marihuana…
