Ne visi seni įrašai patenka naujų „Grafomanijos“ skaitytojų akiratin, tai sudėjau pirmadieniui (kad neiššoktų akys iš orbitų, pamačius prieš tai paskelbto įrašo iliustraciją) keletą nuorodų pati.
(1) Kiekviena pradžia turi savo pabaigą
Šiek tiek teorijos apie kūrinio užbaigimą – finalą. Kažkada sužinojau, kad mano super originalūs finalų sprendimai nėra tokie jau originalūs. O kai kurių variantų iki tol nežinojau.
Žinios, kurias mums paliko graikas Aristotelis, iki šiol aktualios. Kai ką seniai žinau, kai ką vis reikia prisiminti. Tinka ne tik dramaturgams.
Viena mėgstamiausių mano rašytojų. Deja, nedaug ką jos skaičiau, bet žinau, kad mes dar susitiksime. Įdomi jos istorija ir pamąstymai. Vadinu ją raštoja-panke.
(4) Konfliktas makaronų lėkštėje
Man tai konfliktas iki šiol yra sudėtingiausia rašymo problema. Aišku, ir charakterio kūrimas nelengvas. Prie šio įrašo dažnai grįžtu.
(5) Kaip galvoti apie skaitytoją
Apie skaitytoją (ne)galvoti – niekur nedingstantis klausimas. Gera šio įrašo iliustracija – tinka charakterių kūrimui (įkvėpimui).
Iš ten diskusijai apie dienoraščius viešai: „Neskaityk, ką parašei. Gali sklaidyti užrašus tik po kokių dviejų mėnesių, ne anksčiau.“
(7) Dailė ir dailės muziejus Niujorke
Kadangi vakar pagaliau buvau Guggenheimo muziejuje (ir man visai patiko) tai smagu prisiminti, kaip purkštavau, apsilankiusi šiuolaikinio meno muziejuje – MoMa. Visgi ir šiandien sakau, kad MoMa nėra toks jau super. Guggenheimas vertas didesnio dėmesio – vien jau dėl paties pastato. Beje, pataikėme aplankyti parodą apie architektūrą. Na, žinote, visiškas magiškasis realizmas (dalis statinių projektų taip ir liko brėžiniuose) – jei tokie būtų miestai, tai sakyčiau MES ESAME ATEIVIAI.
Hm.
Dabar galėčiau išeiti savaitei atostogų? Nežinau, turiu keletą idėjų, turbūt susitiksim. O dabar einu analizuoti kandidatų į ES parlamentą fizionomijų, nes Konsulatas apdairiai atsiuntė balsavimo biuletenius mums tiesiai į Stamfordą. Aišku, dėl šitų rinkimų į Niujorką nebūtume trenkęsi…
