Vienas mano bičiulis rado paralelių tarp savo kūrybos ir įvykių aplinkoje: kur tik jis, ten ir anarchija. Na, o aš su savimi vežuosi prezidentų inauguracijas. Man bevykstant į Australiją, buvo išrinktas naujasis australų premjeras (prezidento atitikmuo), žymus tuo, kad oficialiai atsiprašė aborigenų už padarytą istorinę žalą. Tik atskridau į Ameriką – prisaikdina Baraką Obamą, šviesios ateities šauklį. Ar tik neteks svečiuotis Lietuvoje per prezidento rinkimus? Lyg ir neplanuoju, bet… Tokiu atveju, norėčiau pamatyti, kaip prezidente išrenkama Dalia Grybauskaitė.

Sutapimų visada rasi ten, kur ieškosi. Jie smagūs, bet netikiu jais. Per daug įsijautus į tokį „viskas vyksta neatsitiktinai“ žaidimą, gali stogas nuvažiuoti. Mistika nėra tai, kas nematoma, mistika – tai, ką matome, bet dar nežinome, kaip tai veikia.

Štai jau dešimt dienų, kai maitinuosi amerikietišku maistu ir vaikštau po žiemiškas gatves. Niujorke po to pirmojo aplinkymo dar nebuvau, bet įdomu ir Stamforde, kuris, nors ir visai netoli, yra kitoje nei Niujorkas valstijoje – Konektikute. 

Viskas ne taip jau ir tragiška. Labiau, sakyčiau, komiška!

Vieną vakarą nusprendėme valgyti restorane. Vos nepabėgome nuo staliuko! Ir ne todėl, kad alus priminė limonadą „Buratinas“, o kepsnį padalinus perpus gavosi dvi normalios porcijos, ne todėl, kad viskas per brangu, ne todėl, kad po vienu pavadinimu, pasirodo, ir kepsnių, ir suši restoranas… Ne. Iš proto vos neišvedė pernelyg paslaugus ir iškalbus padavėjas! Ar nepabėgtumėt, jei aptarnaujantis personalas jus kalbintų kas tris minutes? Visai kaip tarybinio filmuko veikėjas zuikis kalbina bandantį miegoti briedį: gal tau žolės po galva? gal tau dainelę padainuoti? gal vandenėlio? Tfu tfu tfu! Ramybės! Galiausiai, jau atsiskaičius, padavėjas išvardino dienas, kuriomis jis dirba. Čia tuo atveju, jei vėl norėtume kankintis prie jo staliuko…

Aptarnavimas šiame bažnytkaimyje toks komiškas, kad net Lietuvoje (jei teisingai pamenu) yra geriau. Priėjęs prie kasos sužinai, kad atėjai netinkamu metu, nes pardavėjas kaip tik pasakoja draugui apie mergas. Ir sutapk tu man, kad kaip tik paėmęs dėžę su mūsų preke, susijaudinęs taria: „I’m pissed off!“ 

Indų krautuvėlėje yra vitrina su įvairaus dydžio pypkutėmis žolei. Ant stiklo stambus užrašas: „Prietaisai skirti TABAKO rūkymui!“. Papasakok babai. Dabar man visi pardavėjai atrodo apsirūkę.

Ir baisios, klaikios bažnyčios su bokštais – kuolais. Sminga tiesiai į dangų. Kaip grasinimas, kaip ginklas, kaip perspėjimas. Jokio pasigailėjimo bedieviams!

Gerai, kad žiema gailestinga: vieną dieną šąla, kitą dieną šyla. Vis dar iš australiško įpročio pasiryžę savaitgalius praleisti gamtoje, savo įkarštį atvėsinome prie vandenyno: krantas apstiręs, plūduriuoja liūdnos antys ir murzės gulbės, šuneliai su paltukais žmones vedžioja po sniegą, kažkas įraudusiais skruostais sportuoti bando… Visi parkai žiemą atrodo vienodai, viskas juodai balta. Baltas sniegas, juodos kepsninės. 

Ar greitai pavasaris, Obama?