Prisimenu piktoką įrašą Lietuviškasis kinas. Skauda plaučius? – tema skausminga, kitaip sunkiai išeina parašyti. Šiandien skaičiau teatro žmonių pakalbėjimus apie praėjusius lietuviškojo teatro metus – nieko naujo, tačiau staiga sudomino žinios apie šiais metais renkamą kino dramaturgų kursą! Iš teatro žmonių lūpų! Prisimenate, kaip įtariau, kad hibridinis (teatras+kinas) pavadinimas parinktas neatsitiktinai, kad bus bandoma vienu šūviu nušauti du zuikius…
Docentė Aušra Martišiūtė taip ir sako:
Nebe paslaptis, kad ateinančiais metais Muzikos ir teatro akademijoje bus renkamas kino dramaturgų kursas, kurio mokymo programoje nemažai vietos skirta ir teatro dramaturgijai. Tad yra vilties, kad bus patenkintas tinkamai parengtų dramaturgų poreikis. Aišku, iškils didžiulės tokios programos finansavimo problemos. Reikės visiems sutelkti jėgas, kad būtų galima pasikviesti aukšto lygio profesionalius dėstytojus ir įstojusiems jaunuoliams suteikti būtinąsias profesines žinias.
Yra vilties? Iškils finansavimo problemos? Sutelkti jėgas? (Visas straipsnis >> 2008–ieji teatre: estetinės užuovėjos beieškant (II))
Liūdna. Beje, docentė buvo ir mano dėstytoja. Ir dėstė lietuvių dramaturgijos istoriją (ir dar kažką – dabar jau nepamenu), mintyse šaudydama zuikius: nei sužinojau apie dramaturgiją, nei rašyti temas išmokau…
Ak, jei apie tokius gėdingus dalykus prabilau, tai išduosiu, kad teatro magistrantai privalo parašyti 20 psl. mokslinį diplominį darbą, kai tuo tarpu muzikos magistrai rašo ne mažiau 40 psl… Niekas negalėjo man dorai paaiškinti, kodėl taip yra. Nesistebiu, kad lietuviai prie žodžio aktorius neįsivaizduoja žodžio intelektualas. Bet puikiai įsivaizduoja žodį juokdarys.
Žodžiu, renkamas pirmasis Lietuvos istorijoje ir turbūt paskutinis šį šimtmetį kino dramaturgų kursas. Žinant Akademijos polinkį surinkti geltonsnapius (be to, jau turintys kitos specialybės diplomą, turės mokėti už studijas, kurios gyvenime vargiai atsipirks), į jį pateks daugiausia 2009–ųjų abiturientai. Vilties surinkti stiprų kursą… beveik nėra!
Vienas mano pažįstamas abiturientas prieš metus įstojo į teatro dramaturgų kursą Anglijoje. Seku jo mokslų istoriją, ir širdis džiaugiasi. Jei jis kada nors grįš namo ir kurs lietuviškai, tai bus didelė sėkmė. Tik tokį variantą įsivaizduoju.
