Monthly Archives: gruodžio 2008

Kitais metais keikimės lietuviškai

Kartais su nerimu sakau: „lansbergėju“.

Išvažiavau iš Lietuvos ir pradėjau daugiau domėtis Lietuvos istorija, politika, ekonomika, literatūra. Stengiuosi kalbėti kuo taisyklingiau. Visai retai beįterpiu rusicizmą. Ir dar rečiau susikeikiu rusiškai. Beje, nepradėjau mėgautis ir anglišku (o gal jau tarptautiniu) žodeliu iš raidės „f“.

Internete pasiklausius lietuvių, norisi sušukti: atsipeikėkit, kaip kalbat? Visai surusėjote! Bet likę tėvynėje bičiuliai negirdi pavojaus. Turbūt taip girdisi tik iš anapus…

Sako: tau visur vaidenasi rusai. Argi tai ne „lansbergėjimas“?

Siūlau prisiminti smagų Aivaro Lileikos (to paties sarmatlyvo žmogaus iš Sarmatijos) straipsnį >>Tvoju mat arba mato dialektika.

Žodeliai blia blia blia ir job job job skamba rusiškos kultūros erdvėje ir kaip sputniko pypsėjimai praneša: esate Rusijoje ir jos įtakos zonoje. Išverskite šį SOS signalą į normalią kalbą (pvz., lietuvių) ir suprasite, kad tai pagalbos ir dvasinės nevilties šauksmas.

Jei turite (žinote, kur rasti) straipsnių apie lietuviškus keiksmažodžius, prašom pasidalinti.


Kalėdinis nerimas?

australijos-rugiai

Ištisą savaitę Melburne pliaupė lietus. Labai neįprasta! Visgi debesų properšos vakar pradėjo ryškėti, ir mes išrūkome į miesto centre esantį parką, kur vėl aplankiau savo mylimąsias „skraidančias lapes“ (flying foxes), šiuo metu turinčias vaikučių. Po medžiu užvertusi galvą bandau įžiūrėti iš aukštai į mane spoksančių snukučių išraiškas ir nebegalvoju apie daugelį (ne?)reikšmingų dalykų. Tokių, kaip artėjančios viduržiemio (čia – vidurvasario) šventės…

Atrodo, australai paliko miestą, prie gatvės stulpų pririšę įkaitus – išpuoštas kalėdines eglutes! Kai ateis baisusis Karštis, galės jas sau turėti. Australai bus saugiai pabėgę, suradę prieglobstį kur nors prie vandenyno – vasarnamiuose, moteliuose, palapinėse. Gudru!

Mes vis dar mieste, bet atostogos gamtoje – gera mintis.

Šįryt kurjeris pagaliau atgabeno mūsų pasus iš Amerikos konsulato – jau turime vizas. Nesakiau? Po Naujųjų kelsime sparnus iš „egzotiškosios“ Australijos į ne tokį egzotišką Stamfordą prie Niujorko.

Niujorkas. Big Apple. Vis girdžiu, kaip žmonės (o ypač moterys) staiga įsimyli, tiesiog įkrenta (fall in love) į šį didmiestį. Neįsivaizduoju, ar man taip bus. Šiaip ar taip, sužinosiu ir aš, ir jūs – jei toliau skaitysite šį tinklaraštį. Kol kas Niujorką matau tokį, kaip man nupasakojo gyvenimo draugas: tai milžiniškas dangoraižiais pasišiaušęs plaukų šepetys.

Bilietai į vieną pusę, taigi, prieš kelionę teks dar kartą išmesti pusę savo daiktų. Kaip visada, didžiausias ir neišmetamasis krovinys – knygos. O jų čia, Melburne, įsigijau šiek tiek…

Nedidelis svoris tapo beveik pirmuoju knygos privalumu, tad užvakar vėl leidau sau pirkti net tris knygas iškart: Šerloko Holmso nuotykių rinkinį, Džeinės Osten (Jane Austen) „Emą“, britų apsakymų knygą… Jos visos yra maldaknygės dydžio!

Po ranka neturėjau maldaknygės, tai rodau mastelį, palygindama su degtukų dėžute:

knyga-ranka-degt

Atleisk, mielas dienorašti, tačiau per artėjantį švenčių ir tarpušvenčio laikotarpį rečiau tave lankysiu. Permainų metas. Nerimo ir vilties (čia aš nusijuokiu) laikotarpis. Todėl savo bičiuliams labai rekomenduoju užsisakyti naujienas paštu (viršuje dešiniajame kampe rasite įrankius).

Tai tokios naujienos… O dabar – linkėjimų straipsnelis:

Netikėkite krize, geriau tikėkite horoskopais. Skaitykite užsienio spaudą, komentuokite internete, rašykite sentimentalius laiškus bičiuliams, pirkdami dovanas, pasiduokite reklamos įtakai (tie žmonės žino, ko jums reikia)… ir viskas bus gerai(-iau).

Jeigu jus, kaip ir mane, tiesiog erzina viduržiemio šventės, užsiimkite gerų knygų skaitymu! Ne, neprivalote elgtis taip, kaip visi.


Konfliktas makaronų lėkštėje

agurkelis-vs-alyvuoge

Konfliktas. Paprasta, tačiau pasiekiama anaiptol ne lengvai (bent man). Esu pastebėjusi, kad netgi aktoriai savo improvizacijose vengia konflikto (kuris yra esminis dramos elementas), kadangi yra pratę jo vengti gyvenime – ir tai yra normalu. Meno pasaulyje tenka veikti nenatūraliai, prieš prigimtį. Veržtis į karą, kai norisi taikos. Nes – be konflikto nieko nebus. Kodėl?

• Geras rašytojas naudojasi energija, kuri atsiranda susidūrus priešingoms jėgoms.

• Įdomiausi personažai yra tie, kurie priešinasi, kovoja, įsipainioja į konfliktą.

• Konfliktas gali būti vidinis ir išorinis.

• Išorinis konfliktas: sporto rungtynės, nesutarimai su tėvais, draugais, valdžia, dalyvavimas kare, kova su (kokia nors) sistema, bandymas nugalėti nusikaltėlių pasaulį.

• Vidinis konfliktas: geismas kovoja su protu, drąsa – su bailumu, seksualinis potraukis – su baime, godumas – su kaltės jausmu ir t. t.

• Vidinį konfliktą geriau atskleidžia ne personažo vidinis monologas (labai jau tiesmukiška), bet veiksmai, kurie įkūnija jo mintis.

• Konfliktas gali būti iššauktas statusų skirtumo.

• Gyvenime mus dažniausiai erzina išsišokėliai, tačiau kūriniuose – neveiklieji susitaikėliai.

• Veikėjas kūrinio eigoje turi keistis, ir konfliktas yra jo vidinių pokyčių priežastis.

• Šalutiniai personažai taip pat turi savo vidinius konfliktus.

• Veikėjų konfliktai galiausiai išsprendžiami arba paaštrinami, arba pasikeičia jų pobūdis.

• Jei veikėjas lygiai toks pat ir kūrinio pradžioje, ir pabaigoje – gal reikia rašyti iš naujo?

• Galima parašyti nuostabų romaną vien tik apie vidinį konfliktą, tačiau jei liktų tik išorinis konfliktas, būtų nuobuodu.

• Veikėjai privalo būti įsitraukę į savo vidines kovas ir taip pat gali būti įsipainioję į išorines.

Jei kūrinyje per maža įtampos, suteikite pagrindiniam veikėjui daugiau nepatogumų. Patikrinkite, ar daug jis pasiryžęs atiduoti už tai, kad pasiektų savo tikslą. Dėliokite jo kelyje sunkesnes kliūtis. Padidinkite jo tikslo kainą. Tegul bus aišku, kad nepasiekęs jo praras labai daug.

Prie ko čia makaronai?


Follow

Get every new post delivered to your Inbox.