*

oposumai parke

belaukdami obuolių

neskabo lapelių

 

ar nebadauju ir aš prie

vaišėm lūžtančio stalo?

 

**

teatro kaukę iš miltų

pelės skaniai sugraužė

kai susilaukė vaikų

 

nebeturiu kuo pridengti

tiesos neieškančio veido

 

***

jūra į krantą

įsikibo dantimis

kruvinas smėlis

 

ir mes kitų širdyse

paliekame pėdsakus

 

****

mirusių lapų paklodę

smaragdo žolė

besistiebdama drasko

 

dar vakar verkiau, o

šiandien  nauja diena

 

Tanka  japonų lyrikos žanras, labai panašus į haiku. Tai nerimuotas penkiaeilis. Pritaikius tanką kitoms kalboms, buvo įvestas tikslus eilučių skiemenų skaičius (pirmoje strofoje 5-7-5 skiemenys, antroje 7-7 skiemenys). Tačiau žinant, kad japonai skiemenų neskaičiuoja, ne nuodėmė kuriant tanką pridėti ten, kur trūksta, ir atimti iš ten, kur per daug… Svarbiausia taisyklė: pirmosiose trijose eilutėse kalbėti apie gamtos reiškinius, o paskutinėse dviejose  jų atspindį žmogaus vidiniuose išgyvenimuose. Tai meditatyvi, reflektyvi, bet ne sentimentali poezija.

Keturios akimirkos, kurias skaitėte aukščiau  mano.