Pirmasis sakinys. Pradžia. Gera pradžia – pusė darbo. Tritaškis į priešininkų krepšį pirmąją varžybų minutę. Teisinga pirmoji solisto nata. Meilė iš pirmo žvilgsnio.
Pradėti reikia taip, kad skaitytojas nebegalėtų padėti knygos atgal į lentyną, kad taip ir nueitų su ja, prikibusia prie rankų, negalėdamas atplėšti akių (baisus vaizdas) iki kasos…
Australų interneto svetainė jaunimui – “Inside the Dog” (“Šuns viduje”) – paskelbė konkursą “Pirmosios eilutės”. Dalyviai siuntė vienintelį sakinį, kuris galėtų būti apsakymo, novelės, romano pradžia. Štai penki laimėtojai:
Lara
Niekada neturėjau sau leisti įsimylėti bet ką, o dabar esu gilioje juodoje duobėje, pelių spiros mano tarpupirščiuose, o jis – ten viršuje – šaiposi.
Ruth
Beždžionė pavogė mano šešėlį ir pardavė jį per eBay.
Sarah
Užėjo šaltis. Užėjo toks šaltis, kad, kaip sako legendos, triušiai mėnesių mėnesiais slėpdavosi po žeme, briedžiai apsigyveno olose, iš dangaus suledėjusiais sparnais krito paukščiai.
Erin
Žmogus atsistojo, nusijuokė ir nušoko nuo perono platformos.
Jeva
Džesika Harvi visada žinojo, kad skalbyklėmis negalima pasitikėti.
Pratimas:
Rašykite ir kaupkite geriausių savo pirmųjų sakinių banką. Ką gali žinoti, gal iš kurios išaugs didelis gražus romanas.
www.insidethedog.com.au
pirmųjų sakinių vertimas: insaideris






rugsėjo 23rd, 2010 at 17:12
Erin pradzia manes nesudomintu.
Gal Lara ir Jeva?
Sutinku, kad pirmasis sakinys, pirmoji pastraipa yra beveik viskas. Gaila, kai geros knygos neturi geru pradziu, dar blogiau buna su pabaiga :(
rugsėjo 23rd, 2010 at 21:29
Šiandien man nė viena iš tų pradžių nepatinka :) Senokas įrašas, daug vandens nuo to laiko nutekėjo…
Man labai sunku pradėti skaityti knygas, todėl labai nustebau, kad lengvai perskaičiau Italo Calvino “Jeigu keleivis žiemos naktį”, romaną, kurio kiekvienas skyrius yra naujo romano pradžia:
http://grafomanija.com/?s=kas+negerai+su+italo+calvino
O kad kurios knygos pabaiga ypatingai suerzintų, nepamenu…