Sandra Bernotaitė:
O dabar išvykstu porai savaičių – atostogos. Smagaus naršymo!
Pradėti reikia taip, kad skaitytojas nebegalėtų padėti knygos atgal į lentyną, kad taip ir nueitų su ja, prikibusia prie rankų, negalėdamas atplėšti akių (baisus vaizdas) iki kasos…
Australų interneto svetainė jaunimui – „Inside the Dog“ („Šuns viduje“) – paskelbė konkursą „Pirmosios eilutės“. Dalyviai siuntė vienintelį sakinį, kuris galėtų būti apsakymo, novelės, romano pradžia. Štai penki laimėtojai:
Lara
Niekada neturėjau sau leisti įsimylėti bet ką, o dabar esu gilioje juodoje duobėje, pelių spiros mano tarpupirščiuose, o jis – ten viršuje – šaiposi.
Ruth
Beždžionė pavogė mano šešėlį ir pardavė jį per eBay.
Sarah
Užėjo šaltis. Užėjo toks šaltis, kad, kaip sako legendos, triušiai mėnesių mėnesiais slėpdavosi po žeme, briedžiai apsigyveno olose, iš dangaus suledėjusiais sparnais krito paukščiai.
Erin
Žmogus atsistojo, nusijuokė ir nušoko nuo perono platformos.
Jeva
Džesika Harvi visada žinojo, kad skalbyklėmis negalima pasitikėti.
Pratimas:
Rašykite ir kaupkite geriausių savo pirmųjų sakinių banką. Ką gali žinoti, gal iš kurios išaugs didelis gražus romanas.
pirmųjų sakinių vertimas: insaideris
„Autobiografas Abdulhak Šinasi Hisaras, poetas Yahya Kemalis, romanistas Ahmet Hamdi Tanpinaras ir žurnalistas-istorikas Rešat Ekrem Koču – visi keturi melancholiški rašytojai visą savo gyvenimą nugyveno vieniši, nevedę, mirė vienatvėje. Išskyrus Yahya Kemalį, visi mirė, nesulaukę savo svajonių išsipildymo. Jie ne tik paliko nebaigtas knygas, bet ir tos knygos, kurios buvo išspausdintos dar jiems gyvenant, niekada nepasiekė tų skaitytojų, kuriems buvo rašytos. O Yahya Kemalis, žymiausias ir įtakingiausias Stambulo poetas, per visą savo gyvenimą išvis atsisakė išspausdinti bent vieną savo knygą.„*
Iš Orhan Pamuk „Istambul, the Memories and the City“ (p. 103-104)
*paryškino ir išvertė iš anglų: insaideris
